Aukštesnis intelektas trukdo mokytis užsienio kalbų?
Amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad mokytis užsienio kalbų suaugusiems trukdo išvystytas intelektas. Kuo daugiau pastangų eksperimento dalyviai skyrė dirbtinės kalbos gramatikos įsisavinimui, tuo prasčiau jiems sekėsi.
Lingvistai jau seniai pastebėjo, kad vaikai greičiau įsisavina sunkią gramatiką ir daugybę išimčių, kurios būdingos daugeliui užsienio kalbų (pavyzdžiui, „went – gone“ anglų kalboje ir t.t.), kartu greičiau tas išimtis pradeda vartoti kasdienėje kalboje.
Suaugusiems gramatika sunkiai pasiduoda todėl, kad visi priekinės smegenų žievės resursai yra skirti užsienio kalbos mokymuisi. Tikėtina, kad ši smegenų sritis nustelbia kitas, kurios atsakingos už intuityvų mokymosi mechanizmą, teigia tyrimo autoriai.
Atlikti tyrimai patvirtino hipotezę, kad kalbų mokymesi dalyvauja du atminties tipai. Eksplicitinis (arba verbalinis) – čia saugomi faktai ir žinios, visa tai padeda praplėsti žodžių bagažą ir įsiminti gramatikos taisykles.
Implicitinė (procedūrinė) atmintis nukreipia intuityvius žmogaus veiksmus, t.y. atliekami veiksmai nesusimąstant. Šis atminties tipas atsakingas už sudėtingos gramatikos naudojimą.
Jei užsienio kalbų mokymuisi skirti visi verbalinės atminties resursai, kaip tai paprastai nutinka suaugusiems, galima išmokti daugybę žodžių ir taisyklių, tačiau gali taip ir nepavykti bendrauti užsienio kalba.
Norint atsikratyti minėtos problemos, tyrimo autoriai rekomenduoja svetimos kalbos klausymosi metu nukreipti priekinės smegenų žievės dėmesį į kitus protinius pratimus, arba netgi išjungti ją, pasitelkiant trumpus magnetinius impulsus. Toks metodas nesukelia galvos skausmų, todėl dažnai naudojamas kaip diagnostinė procedūra stacionaraus gydymo sąlygomis.
Tikrai taip, kuo aukstesnis intelektas, tuo sunkiau isisavinti uzsienio kalba, kalbeti ja laisvai (fluently).
Reikalas cia labai paprastas, nereikia kurti „dideliu teoriju” :)
Isivaizduokim 2 asmenybes:
1. Mazarastis grioviakasys, savo kalboje vartojantis maksimum 400-600 zodziu
2. Profesorius, kurio zodyna sudaro ~ 100000-200000 zodziu.
Kuris is ju greiciau pereis prie laisvo kalbejimo svetima kalba? Atsakymas akivaizdus :)
Atminties galimyes pas juos skiriasi, bet ne tiek daug skiriasi kiek skiriasi jus zodziu/(minciu konstrukciju) bagazas. Primityviam asmeniui isisavinti butina savoku kieki tam, kad laisvai kalbetu uzsienio kalba prireiks tarkim, pusmecio. Po metu-dvieju sis zmogus, budamas uzsienio kalbos aplinkoje, laisvai bendraus taja uzsienio kalba, netgi jau primirsdamas savo gimtaja, o kadangi pilnai i ja (uzsienio kalba) bus pilnai persiorientaves, vartos ja kasdieneje kalboje, tai igudziai tuo labiau isitvirtins ir jo uzsienio kalba taps tarsi gimtoji.
Visai kiti reikalai bus su musu vargsu intelektualiu profesoriumi… Tam, kad galetu iprastai mastyti/kalbeti, jam nuolat, labai ilga laiko tarpa reikes ideti daug pastangu, nuolat zvalgytis po zodyna, todel uzsienio kalba jis mastys/kalbes tik kai mokysis ta kalba. Tuo tarpu kasdieniam mastymui jis vel gris prie savo gimtosios. Isdava? 5,10 metu, o jis vis dar „slebizavoja”, vos pakalba uzsienietiskai. Ir daznai vis dar zodyno prireikia, o ir tas kalbejimas toks.. kad jam kartais net geda del savo uzsienio kalbos igudziu. Taip, neretai ismoksta tokie zmones uzsienio kalba, ir ja taip pat laisvai kalba, taciau tik ideje gigantiskas pastangas, pademonstrave nepaprasta atkakluma, o ir per gana ilga laikotarpi, ir tai – tik gyvendami uzsienyje, toje kalbos aplinkoje.
Cia, zinoma, nekalbame apie filologus-profesionalus, mokancius keliasdesimt kalbu (beje, ju zodynai gana skurdus), kuriems kalbos – ju profesija.
Taigi, is cia ir paaiskinimas, kodel vaikas, ypac dar nesenai buves kudikio amziaus, taip lengvai kalba isissavima. Kurgi neisisavins, jei jam tereikia ismokti, tarkim 200-300 zodziu :)