Dabar tu mane supranti…0 (0)
Emma Haughton „Dabar tu mane supranti…“ (2015)
Išleido: Dominicus Lituanus
Vertė: Nida Norkūnienė
Knygos pavadinimas tarsi nurodo ne tik į po viršeliu glūdintį turinį, bet ir į knygos ir skaitytojo santykį. Išties, kad suprastumėte apie ką ši istorija, teks perskaityti visai visai iki galo ir akyse prašviesės tik įveikus gerus du trečdalius kelio.
Romane persipina mokyklos, tėvų ir vaikų bei paaugliškų santykių, pirmos meilės, netekties, vaikų su protine negalia temos. Lukštenamos bėgimo iš namų prielaidos, atskleidžiamas tam tikras kartų atotrūkis, viską gausiai papildant, panašu, autobiografinėmis detalėmis.
Knyga greičiausiai visai patiktų vampyro Edvardo ir Belos gerbėjams, tik čia nėra fantastikos komponento, priešingai, dominuoja absoliutus realizmas ir palaipsniui iš nesusipratimų ūko iškylanti racionali bei preciziška logika.
Tai psichologinis trileris, pradžioje lėtai apraizgantis nuobodžios kasdienybės tinklais, o vėliau išsprogdinantis smegenis siaubo ir panikos pliūpsniais. Skamba patraukliai? Tada ši knyga jums.
Tekstas parašytas pirmu asmeniu, kaip nuoseklus dokumentinis pasakojimas, fiksuojantis įvykius, dialogus, jausmus ir mintis, paauglės Hanos akimis, kuri staiga neteka jai labai artimo draugo. Subtilų jos pasaulį, atradimus ir nuoskaudas geriausiai turbūt supras ir įvertins panašaus amžiaus bei lyties skaitytojos.
„Įtempiu marškinių kraštą ir slystu lygintuvu per raukšles, stebėdama, kaip jos išnyksta po garų debesiu. Norėčiau, kad ir gyvenime viską būtų galima taip lengvai išlyginti.“