Darbas nuotoliniu būdu – gebantiems save motyvuoti?

Elise Bouet / Unsplash.

Dirbti iš namų – jau ne naujiena. O ir nemažai tokiu darbo principu veikiančių įmonių teigia, kad darbas iš namų – našesnis. Tam yra daug priežasčių – nuo psichologinio atsipalaidavimo, kai į nugarą nekvėpuoja darbų pabaigos termino persigandęs vadovas, iki laiko ekonomijos, kuomet nereikia gaišti valandų keliaujant kasdieniu maršrutu namai-ofisas-namai. O štai laisvai samdomų darbuotojų platformos Australijoje iniciatyva pernai atliktas tyrimas parodė, kad nuotoliniu būdu dirbantys žmonės turi daugiau laisvo laiko ir išnaudoja jį gan prasmingai – besirūpindami savo sveikata.

Didžiausia problema – vadovų nepasitikėjimas

Lietuvoje pernai metais „Spinter“ atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad laisvai bet kada dirbti nuotoliniu būdu norėtų dirbti 81 proc. darbuotojų, tačiau tokią galimybę teturi tik 5 proc. Didžiausia problema yra vadovų nepakankamas pasitikėjimas savo darbuotojais: jie mano, kad neprižiūrimi darbuotojai negali pasiekti tokio efektyvumo lygio, kokį pasiekia dirbdami ofisuose. Tačiau kiti tyrimai rodo visai ką kitą – nuotoliniu būdu atliekami darbai vyksta daug greičiau, nes nėra nuolatinių pasiplepėjimų su kolegomis prie kavos puodelio, darbuotojai nesijaučia spaudžiami ir puikiai žino, jog kuo greičiau darbas bus baigtas, tuo anksčiau prasidės jų laisvalaikis. Tam pritaria ir nuo 2014-ųjų veikiančio prekinio ženklo „Marketingo valdymas“ įkūrėja Greta Besakirskytė: „Marketingo valdymas“ suburia laisvai samdomus marketingo specialistus. Visi dirbame nuotoliniu būdu, o ofisas skirtas susitikimams su klientais ar darbuotojų pasitarimams, mokymams. Žinoma, jei darbuotojai nori padirbėti ofise, jie tą daryti tikrai gali, patys gali pasirinkti – dirbti ofise ar nuotoliniu būdu.“ Anot jos, nuotoliniu būdu dirbantys komandos nariai yra orientuoti į rezultatą, motyvuoti žmonės, gebantys patys planuoti savo laiką bei efektyviai jį išnaudoti, tad jų kontroliuoti net nebėra reikalo: „Jie yra ne tik puikūs savo srities specialistai, bet ir nepriekaištingi laiko planavimo vadybininkai¨.G. Besakirskytė įsitikinusi, jog darbui nuotoliniu būdu reikalingi trys svarbiausi dalykai: kompiuteris, internetas ir telefonas. Jos nuomone, vadovai dėl neatliktų darbų nerimauti tikrai neturėtų: juk visi susirenka dirbti ir patenkinti klientų lūkesčių, tad darbo diena priklauso nuo to, kokios yra tos užduotys – galima visą dieną skirti susitikimams, o galima tiesiog dirbti kompiuteriu. „Arba dar kitaip – dieną gulėti prie ežero, o darbus nudirbti vakare. Čia ir yra nuotolinio darbo žavesys. Be to, kiekvienas dirba savo vardu, nesislepia vien tik po prekiniu ženklu. Turbūt tai yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės dirba atsakingai.“ – laisvai samdomų specialistų nuotolinio darbo privalumus vardija G. Besakirskytė.

Paige Cody / Unsplash.

Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai – laimingesni

Australijos laisvai samdomų specialistų platforma 2019-aisiais atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1004 pilnu etatu dirbantys JAV gyventojai, iš jų – 505 dirbo nuotoliniu būdu. Tyrimas parodė, kad 1 iš 4 darbuotojų išėjo iš darbo dėl pernelyg daug laiko, sugaišto kelyje į ir iš darbo. Lyginant su ofise dirbančiais darbuotojais, nuotoliniu būdu dirbantys per metus sutaupė daugiau nei 4500 JAV dolerių ir 17 dienų laisvo laiko. Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai 25 min. per savaitę daugiau nei ofisiniai skiria sportui, o sportas, kaip žinia, padeda gamintis laimės hormonams. Ir ne tik. Mažiau ligų reiškia mažiau nedarbingumo lapelių. G. Besakirskytė vardija dar daugiau priežasčių: „Darbuotojai turi laisvę patys dėliotis savo dienotvarkę, jų neslopina rutina, nes patys renkasi kur ir ką dirbti, be to jie turi daugiau laiko sau. Darbuodamasis nuotoliniu būdu tampi orientuotas į rezultatą, o ne į valandų „atsėdėjimą“, neturi nuolat aiškintis vadovui, kuris kartais to net pats nesuvokdamas daro spaudimą darbuotojams“.

Darbas nuotoliniu būdu Lietuvoje: iš lėliukės į drugelį

Nuo 2018-ųjų metų Lietuvoje savivaldybių darbuotojai gali pasinaudoti galimybe dirbti iš namų. Tuo tarpu „Spinter“ tyrimas rodo, kad 1 proc. darbuotojų jų darbovietė sudaro sąlygas nuotoliniu būdu atlikti tik dalį darbo, o 19 proc. gali dirbti ne darbo vietoje tik išimtiniais atvejais. Nors skaičiai nėra džiuginantys, G. Besakirskytės nuomone nuotolinio darbo tendencija tikrai auga. Ypač pardavimuose ar aptarnavimo telefonu sektoriuje: „Žinoma, viskas priklauso nuo paties darbo pobūdžio, ne visiems tai išeina. Tačiau tiems, kuriems reikia tik kompiuterio, interneto ir telefono, tikrai drąsiai galima dirbti tokiu principu. Tendencijos auga ir todėl, kad atsiranda naujos nišos, pavyzdžiui, aptarnaujantis online konsultantas. Taip gali dirbti ir mamos, auginačios vaikus, ir neįgalieji”. Anot pašnekovės, norint pradėti darbuotis nuotoliniu būdu tereikia tik vadovo, pasitikinčio savo darbuotojais, išsikelti teisingus tikslus ir nusistatyti bei gerai iškomunikuoti darbo tvarką. Nereikia diegti nei kompiuterių sekimo programėlių, nei kiek laiko darbuotojas būna prisijungęs, tačiau būtina aptarti užduotis, ką darbuotojas turi padaryti per dieną/savaitę ar mėnesį. Dirbti tokiu principu tikrai gali gerokai daugiau įmonių nei kad rodo tyrimai, reikia tik įsivertinti, ar darbą galima atlikti turint kompiuterį, telefoną ir internetą.

Dažnai kaip vienas iš nuotolinio darbo trūkumų įvardinamas gyvo bendravimo, greitos kolegų reakcijos stygius, žinių, kvalifikacijos kėlimo trūkumas, tačiau G. Besakirskytė įsitikusi, kad tai galima išspręsti organizuojant gyvus susitikimus, aptarti darbus ir apsibrėžti taisykles bei savo darbuotojams organizuoti ne nuotolinius, o gyvai vykstančius mokymus.