Demonizacija nesuveikė: lytinis švietimas ir internetas gelbsti šiuolaikines veronikas

Nors statistika rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį nėštumo nutraukimų Lietuvoje sumažėjo, šio pagerėjusio rodiklio nederėtų sieti tik su lytiniu švietimu, tiesiog Lietuvoje sumažėjo gyventojų, o dėl to pakito ir gimdymų bei gimusių skaičius. Tiesa, nors skaičiuojant jaunų moterų abortų skaičių procentas pakito labai nežymiai, bendra tendencija aiški – jaunimas naudojasi visa prieinama informacija ir galimybėmis, kad išvengtų nepageidaujamo nėštumo, tad Antano Vienuolio kūrinio „Paskenduolė“ herojės šiais laikais, turbūt,  nebeaptiktume.

Abortų skaičius mažėja dėl švietimo, ne draudimų

Pasak psichologės Kristinos Kraskauskaitės, naujoji taip vadinama YOLO karta yra imli naujovėms, kūrybinga, norinti rezultatų čia ir dabar, tačiau ne visuomet turinti kantrybės išlaukti ir baigti, ką pradėjusi, nes ieško vis naujų iššūkių. Be to, šių laikų jaunimas anksti subręsta, pasitiki savimi ir tą viešai demonstruoja, bet pilnai neįsigilinant ir neužbaigiant iki galo pradėtų idėjų, gali pasitaikyti atsakomybės stygiaus atvejų. Tai galioja ir ankstyviems lytiniams santykiams.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. mergaitėms, jaunesnėms nei 15 m., buvo įvykdytas 1 nėštumo nutraukimas, 2013 m. – 2, 2014 m. – 5, 2015 m. – 3 abortai (2 iš jų – dėl medicininių indikacijų). 15-19 m. nėščiosioms 2016 m. buvo atlikti 247 nėštumo nutraukimai (2 iš jų dėl medicininių indikacijų), 2013 m. – 397, (4 dėl medicininių indikacijų), 2014 m. – 352 (10 dėl medicininių indikacijų), 2015 m. buvo atlikta 311 abortų (3 dėl medicininių indikacijų). Skaičiai vistiek nemaži – tiek jaunų mergaičių turėjo kęsti nežinią, gėdą ir po to iškilusias galimas psichologines traumas.

„Lytinio brendimo riba pastebimai jaunėja: dabartiniai jaunuoliai turi daugiau pasirinkimų laisvės, be to, ir tėvų auklėjimo stilius laisvėja, o tai turi įtakos jaunosios kartos elgesio ir mąstymo ypatumams. Situacija keičiasi, nes daug sprendimų dabartiniai paaugliai priima savarankiškai, elgiasi kaip jiems tuo metu atrodo, o tai, žinoma, ne visada yra naudinga ir tinkama jų amžiui. Socialinės aplinkos įtaka ir tapatinimasis su ja, konkuravimas su bendraamžiais, didžiulis kiekis informacijos iš internetinio pasaulio atneša savus elgesio modelius – tai, kas anksčiau buvo tabu ir griežtai draudžiama ar gėda, šiai laikais tokio pasmerkimo nebeturi. Tiesa, nepageidaujamas nėštumas vis dar yra visuomenės stigma“, – sako psichologė.

Tačiau visi psichologai sutaria – svarbu tėvams ugdyti pasitikėjimą vaiku ir tarpusavio ryšį, kad būtų įmanoma neplanuotiems įvykiams užbėgti už akių. Pasak K. Kraskauskaitės, modernesnis tėvų aklėjimas turi įtakos atviresniam bendravimui su vaiku, o tai skatina jo savarankiškumą ir padeda sumažinti mitais bei nepatirtimi paremtų neracionalių sprendimų tikimybę. Be to, jaunų merginų abortų skaičių mažina ir specialios lytinio švietimo pamokos, medicininės informacijos gausa internete, galų gale, vaistinėse lengviau prieinama skubi kontracepcija po nesaugaus lytinio akto.

Dabartinėje visuomenėje šeima – po karjeros

„Natūralu, kad pastojimo grėsmė jaunesniame amžiuje įneša panikos dėl motinystės įgūdžių stokos ir baimės dėl neigiamo visuomenės bei artimųjų požiūrio į susidariusią situaciją, ypač, jei mergina neturi gerų santykių savo šeimoje ar yra visiškai kitaip suplanavusi savo ateitį, pvz. mokytis. Dažnai įprasta situacija, kad vaiką turi auginti ir išlaikyti mama, jei, visgi, santykiai su vaikučio tėvu nesusiklostė, tad baimės dėl ateities perspektyvų yra natūralios“, – pasakoja specialistė.

Iš darbo praktikos atvejų psichologė pastebi tendenciją, kad pirmenybė dabar vis dažniau skiriama karjerai, ne šeimos planavimui: modernėjant visuomenei ir atsirandant daugiau galimybių daryti karjerą, elgesio modeliai keičiasi, mat moterys linkusios išnaudoti pasitaikiusias progas ir užsitikrinti saugią darbinę ateitį, o tik vėliau pagalvoja apie vaikus.

Pasak K. Kraskauskaitės, toks modelis be vaikų nesvetimas ir jaunoms mergaitėms, matančioms pavyzdžių savo aplinkoje, žiniasklaidoje ar internete. „Tiesa, jas labiau riboja ir dėl neplanuoto nėštumo gąsdina jų amžius bei nepatirtis. Karti praktika rodo, kad dažniausiai jaunos pastojusios merginos bijo savo ateities neapibrėžtumo ir ribotų savo finansinių galimybių – tai svarbu merginoms, kurios nesijaučia saugiai santykiuose šeimoje arba dar net nėra sukūrusios šeimos ir vaikelis neplanuotas. Tačiau proveržis lytinio švietimo klausimu matomas, nes, daugėjant informacijos apie saugius lytinius santykius ir galimas skubios kontracepcijos priemones, nėštumo nutraukimo jaunoms mergaitėms mažėja. Jaunimas puikiai išmano technologijas, tad reikalingą informaciją gali susirasti ir susiranda be tėvų pagalbos. Tai tikrai naudinga, nes gali padėti nesutrikti ir priimti sprendimus neplanuotose situacijose, susijusiose su lytiniu gyvenimu“, – sako psichologė K. Kraskauskaitė.

Skubi kontracepcija nepelnytai demonizuojama

Dar visai neseniai skubios kontracepcijos, arba dar kitaip vadinamą „kito ryto tabletę“, buvo galima įsigyti tik su gydytojo receptu, tačiau dabar, net kartais itin radikalių inicijuoti bandomų įstatymų kontekste, „Escape metodas“ prieinamas be recepto vaistinėje. Kadangi kontraceptikai yra, bene, labiausiai  išstudijuoti ir ištyrinėti iš visų vaistų, po nesaugių lytinių santykių per tris paras užtenka pasikonsultuoti su vaistininku ir įsigyti reikiamą tabletę – tai gerokai palengvina jaunų žmonių pasirinkimą ir sumažina baimes bei neadekvačių sprendimų galimybes. Visgi, kaip pastebi gydytoja-ginekologė Žaneta Kasilovskienė, interneto forumuose vis dar daug neteisingų patarimų dėl nesaugių lytinių santykių ir dalijimosi patirtimi bei savo baimėmis dėl pasekmių.

„Lietuvoje skubi kontracepcija nepelnytai demonizuojama, netgi prilyginama abortui, tačiau tai visiškas mitas – moteris pastoja ne iškart po lytinių santykių, nes, kad spermatozoidas apvaisintų kiaušinėlį, gali prireikti net penkių ar septynių dienų. Jau daug metų žinomas, patikimas ir daugelio moterų išbandytas „Escape metodas“, o dar tiksliau, skubios kontracepcijos tabletėje esantis levonorgestrelis, blokuoja arba atideda ovuliaciją, taip padėdamas išvengti nėštumo dar prieš jam užsimezgant. Jeigu dėl nepatirties jaunuoliai seksu užsiėmė nesaugiai, o nėštumas ir gimdymas dar neplanuojami, ką tokioje situacijoje rinktis – skubiąją kontracepciją ar abortą? Tai jokiu būdu ne kasdienė priemonė po nesaugaus sekso, tačiau kol kas tai – vienintelis būdas be susilaikymo apsisaugoti nuo nelegalių ir legalių abortų bei psichologinių problemų. Ne skubios kontracepcijos vartojimas, bet jos demonizavimas, abortų draudimas ir visuomenės spaudimas gali labai sužaloti jaunus žmones, tad reikia ne drausti, tačiau skatinti jaunimą gyventi ir netikėtas problemas spręsti atsakingai“, – sako gydytoja-ginekologė dr. Ž. Kasilovskienė.