Depresija yra alerginė reakcija?
Vis daugiau mokslininkų mano, kad depresija yra atsakas į uždegimą, kuri sukelia organizmo imuninė sistema.
Nepraeina ir savaitė, kad kokia garsenybė neatskleistų, kaip kovojo su depresija. Taip sakyti yra tikrai drąsu, ypač atsižvelgiant į tai, kad depresija iki šiol vis dar yra laikoma tam tikro protinio ir emocinio silpnumo ženklu, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
O kas, jeigu tai iš tiesų nėra nei viena, nei kita. Kas, jeigu tai tėra fizinis negalavimas, dėl kurio žmogus jaučiasi prislėgtas? Ar dėl to nebūtų taip sunku prisipažinti, jog tave kamuoja depresija? Gal tai pagaliau palaidotų mintį, jog depresijos šaknys slypi galvoje?
Vis daugiau mokslininkų mano, kad būtent taip mes ir turime galvoti apie depresiją. Los Andžele veikiančio Kalifornijos universiteto psichologas George’as Slavichas tyrinėja depresiją ne vienerius metus ir priėjo prie išvados, kad ji labiau yra susijusi su kūnu, nei su protu. „Aš net nebekalbu apie ją kaip apie psichiatrinę būklę, – sakė jis. – Taip, ji turi sąsajų su psichologija. Tačiau ji lygiai taip pat yra susijusi su biologija ir fizine sveikata.“
Šio naujojo požiūrio pagrindas yra akivaizdus: kiekvienas jaučiamės prislėgti kai sergame. Nuovargio, nuobodulio jausmas, nenoras pakilti nuo sofos ir ką nors veikti tarp psichologų yra vadinamas ligos elgsena. Ir jis atsiranda ne be priežasties, nes taip mums neleidžiama padaryti didesnės žalos ir dar labiau išplatinti infekcijos.
Tokia būsena tikrai yra labai panaši į depresiją. Taigi, jeigu depresija sergantiems žmonėms yra būdingi ligos elgsenos simptomai, o sergantiems žmonėms pasireiškia depresijos požymiai, ar negali būti, kad yra bendra to priežastis?
Mokslininkai linksta prie teigiamo atsakymo ir sako, jog dėl to kaltas uždegimas organizme, kuris suveikia kaip signalizacija ir perspėja imuninę sistemą imtis veiksmų. Tokį uždegimą organizme sukelia citokinais vadinami baltymai, kurie suaktyvina imuninę sistemą, o taip pats smegenyse įjungia „ligos būseną“.
Mokslininkai yra nustatę, kad depresijos metu organizme padidėja citokinų bei uždegimo lygis. Žmonėms su bipoliniu sutrikimu remisijos laikotarpiu jų abiejų lygiai krenta. Sveikiems žmonėms taip pat galima laikinai sukelti depresija suleidus vakcinos, kuri sukelia uždegimą. Žmonių, kuriems buvo suleista vakcinos nuo vidurių šiltinės, smegenų tyrimai parodė, kad ji gali sukelti pokyčių smegenų dalyse, atsakingose už savęs apdovanojimą ir savęs baudimą.
Taip pat esama kitų duomenų, kurie taip pat rodo, jog uždegiminėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatiniu artritu, sergantys žmonės yra daug labiau link sirgti depresija. Vėžiu sergantiems žmonėms, kuriems duodama vaisto interferono alfa, kad padidėtų jų atsakas į uždegimą ir tuo pačiu organizmas būtų priverčiamas labiau kovoti su vėžiu, taip pat dažnai pasireiškia depresija, dažniausiai dėl šalutinio poveikio.
Ir tokių įrodymų atsiranda vis daugiau. Tad nenuostabu, kad kai kurie žmonės ėmė domėtis, kas yra pirminė uždegimo priežastis. Niujorko „Stony Brook“ universiteto atstovas Turhanas Canlis mano, kad didžiausios kaltininkės yra infekcijos. Jis netgi sako, jog turėtume perkvalifikuoti depresiją ir ją priskirti infekcinių, bet neužkrečiamų, ligų kategorijai.
Vis dėlto kai kurie mokslininkai nesiryžta tokiam radikaliam žingsniui, nes uždegimą sukelia ne tik infekcija. Turima duomenų, kad suvartojamas didelis kiekis transriebalų ir cukraus skatina uždegimą organizme, o jį mažina sveika mityba, kuomet suvartojama daug vaisių ir daržovių, riebios žuvies. Nutukimas yra kitas rizikos veiksnys, veikiausiai todėl, kad kūno riebaluose, ypač esančiuose pilvo srityje, yra dideli citokinų kiekiai.
Dar pridėkite tą faktą, kad stresas, ypač susijęs su socialine atskirtimi ar vienatve, taip pat sukelia uždegimą, ir ima atrodyti, kad depresija yra tarsi alergija šiuolaikiniam gyvenimui. Tai gali paaiškinti, kodėl pastebima, jog visame pasaulyje žmonės vis labiau valgo, tinginiauja, izoliuoja save ir įstringa chroniško uždegimo būsenoje.
Jeigu tai yra tiesa, tuomet geriausias kovos būdas yra prevencija. Žinoma, negalime išjungti savo imuninės sistemos ir nutraukti to uždegimo, nes negalėsime kovoti su infekcijomis, sako G. Slavichas. Tačiau „sisteminio uždegimo lygio sumažinimas yra kontroliuojamo yra tikrai geras tikslas“.
Buvo atlikti keli klinikiniai bandymai, kurių metu pacientams buvo duodama ne tik antidepresantų, bet ir priešuždegiminių vaistų. Ir pacientų būklė tikrai gerokai pagerėdavo, jie geriau reaguodavo į gydymą. Tačiau būtina atlikti daugiau bandymų patvirtinti šiai hipotezei.
Taip pat esama duomenų, kad omega-3 ir kurkuminas (veiklioji ciberžolės medžiaga) turi panašų poveikį. Jų galima vartoti kaip priedą prie gydymo, tačiau tikrai ne kaip alternatyvą gydymui.
Londono „Kings“ koledžo psichiatras Carmine’as Pariante’as mano, kad po 5-10 metų depresija sergančiam žmogui bus galima atlikti kraujo tyrimą ir išmatuoti uždegimo lygį jo organizme bei tą uždegimą gydyti. Tiesa, mokslininkai jau yra sukūrę paprastą tyrimą, kaip paėmus iš piršto kraujo vos keliuose jo lašeliuose nustatyti uždegimo žymenų lygį.
Na, o ar tikrai galima atsikratyti gėdos dėl depresijos perkeliant kaltę dėl jos nuo proto ant kūnui? Laikas parodys. Juk tai jau ne pirmas kartas, kai depresija siejama su tam tikru fiziniu fenomenu.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, jog nepaisant to, kad vis daugiau žmonių žino, kad depresiją sukelia „cheminis disbalansas“ smegenyse, gėda dėl depresijos nesumažėjo ir net, rodos, padidėjo.
Tačiau šį kartą taikinys yra ne smegenys ar proto silpnybė, o esminė kiekvieno žmogaus organizmo reakcija, kuri gali pasireikšti bet kam ir bet kada. Jeigu jau tai neskatina užjausti nuo depresijos kenčiančių žmonių, tuomet vargu, ar kas nors dar padės.
Parengė: delfi.lt