Du vilkai
Vieną vakarą senas čerokis savo anūkui papasakojo apie mūšį, vykstantį žmogaus viduje. Jis kalbėjo:
– Sūnau, kiekviename iš mūsų kovoja du „vilkai“. Vienas yra Blogis. Tai pyktis, pavydas, pagieža, liūdesys, apgailestavimas, gobšumas, pasipūtimas, saviapgaulė, kaltė, pasipiktinimas, nepasitikėjimas savimi, melas, apgaulingas išdidumas, panieka ir savanaudiškumas.
Kitas yra Gėris. Tai džiaugsmas, taika, meilė, viltis, ramybė, kuklumas, gerumas, geranoriškumas, atjauta, kilnumas, tiesa, užuojauta ir tikėjimas.
Anūkas kurį laiką pamąstė, tada senelio paklausė:
– O kuris vilkas laimi?
Senas čerokis atsakė:
– Tas, kurį maitini.
Žmogumi nėra gimstama, žmogumi tampama.
Istorija atnaujinta [kiek naujai perrašyta] pagal Christopher K. Germer „Sąmoningas kelias į užuojautą sau“ (2018), 134 p.
:) Už antra varianta
Nuostabiai gili išmintis- verčia rimtai susimąstyti ir … nusišypspti-skaitant tapo aišku kodėl dangus būna rūškanas – AČiū
Na, šiaip čia kiek perfrazuota citata iš J.Picoult knygos \\\”Vienišas vilkas\\\”…
Šventa tiesa, ačiū…