Dunkano Makduglo eksperimentas: sielos svoris

Širdies svėrimas Dvigubos Tiesos menėje

1901 metais Dunkanas Makduglas (Duncan MacDougall), Masačusetso valstijos Haverhilio miesto ligoninės gydytojas ant svirtinių svarstyklių įtaisė lovą su mirštančiuoju.

Keturias valandas kuo tiksliausiai matavo. Atidžiai stebėjo ligonį, kol šis išleido paskutinį atodūsį. Ir tą akimirką svarstyklių svirtis sujudėjo: kūno svoris sumažėjo! Bandymą pakartojo dar  keturis sykius – visada rezultatas buvo panašus.

Tačiau kai žmones pakeitė šunys, tyrimų rezultatai buvo visiškai priešingi. Tik žmonės, bet ne šunys mirties akimirką staiga netekdavo svorio.

Jeigu tai buvo siela, kuri išskrisdavo iš kūno, ji „svėrė tiek, kiek duonos riekė” (apie 21 gramą).

Savo rezultatus Makduglas laikė paslaptyje, bet paplitę gandai apie jo nuostabius tyrimus galų gale paskatino jį paskelbti medicinos žurnale rašinį The Soul: Hypothesis Concerning Soul Substance Together with Experimental Evidence of The Existence of Such Substance.

Senovės egiptiečiai prieš penkis tūkstančius metų yra aprašę pomirtinį sielos svėrimą. Tyra širdis, padėta ant svarstyklių lėkštės Dvigubos Teisos menėje, per pomirtinį Ozyrio teismą, turėjo sverti ne daugiau nei plunksna. Priešingu atveju jai grėsė būti surytai greta lūkuriavusios pabaisos.

Pagal Andrej Szczeklik (2010). Kora: apie ligonius, ligas ir medicinos sielos paieškas. Vilnius: Mintis, 55 p.