Emocijos ir atmintis
Emocijos veikia tai, kaip mes atsimename įvykius ar informaciją. Atlikti tyrimai teigia, kad tie įvykiai ar informacija, kurie sukelia emocinį atsaką yra labiau įsimintini negu neutralūs (Van Bergen, Wall & Salmon, 2015; Khairudin et al., 2012).
Taip gali būti todėl, kad emocinė ir racionali informacija yra užkoduojama skirtingose smegenų srityse. Pasak J. Hammond (2008) racionalioji smegenų dalis apdoroja informaciją linijiniu būdu, kiekvieną jos dalį atskirai. Tuo tarpu emocinė smegenų dalis ją apdoroja paraleliai. Taip informacija yra apdorojama greičiau, tačiau ne loginiu būdu. Už ją tai padaro racionalioji dalis. Taip pat emocinės smegenų struktūros, kurios valdo emocinius atsakus ir sujungia juos su tomis smegenų dalimis, kurios valdo mūsų mintis ir veiksmus, yra stipresnės ir platesnės už racionaliąsias.
Labai svarbi smegenų dalis, kuri nustato kaip emocijos bus išreikštos fiziškai, yra pagrindinė dalis, kur yra kaupiami emociniai prisiminimai. Tyrimas parodė, kad kai žmogus patiria didelio sužadinimo situacijas, migdolas gali nepaisyti paprastai vykstančių racionalių ir emocinių smegenų funkcijų ir prisiimti šią atsakomybę sau, sprendimų priėmimo proceso metu sužadindamas ryškiausius savo prisiminimus (Hammond, 2008). Visgi per stipri negatyvi emocinė reakcija gali sukelti prisiminimų slopinimo atsaką ir taip sutrikdyti žmogaus atmintį (Axmacher, Do Lam, Kessler & Fell, 2010).
Patiriamos emocijos gali turėti dvejopą poveikį. Kartais tam tikros emocijos yra siejamos su tam tikrais įvykiais. Žmogus pačias patirtas emocijas gali atsiminti stipriau negu aplinkybes, kuriomis tos emocijos yra patiriamos. Kaip pavyzdį galima būtų pateikti žmogaus kažko mėgimą arba nemėgimą, kai jis pats net nesuvokia, kodėl jis jaučiasi vienaip ar kitaip.
Dėl to žmonės išvysto automatines emocines reakcijas ir atsakus į tuos objektus ar įvykius. Kitas emocijų poveikis yra pačių prisiminimų sustiprinimas, kurių metu buvo patiriamos emocijos (Zurawicki, 2010). Taigi, emocijos daro įtaką ne tik žmogaus sąmoningiems, bet ir nesąmoningiems sprendimams. Emociniai prisiminimai sukelia stiprią, nesąmoningą fiziologinę reakciją. Reklamuotojai vis labiau ir labiau supranta, kad dauguma žmonių priimamų sprendimų yra padaroma intuityviai, automatiškai ir dažnai be sąmoningos kontrolės (Matukin, Ohme, & Boshoff, 2016).
Visgi vien tik emocijų sukėlimas yra nepakankama sąlyga įvykiams ir informacijai atsiminti. Nuo emocijų priklausančio atgaminimo teorija (ang. the mood-state dependent retrieval theory) teigia, jog informacijos atgaminimas yra efektyvesnis tada, kai emocinė būsena bandymo atgaminti informaciją metu yra panaši į emocinę būseną, kuomet informacija yra užkoduojama (Zurawicki, 2010). Taigi, tikimybė prisiminti kokį nors įvykį gali padidėti, jeigu žmogui bus sukelta pradinė emocinė būsena, kurią jis jautė, kai jis išgyveno tą įvykį.
Dar vienas svarbus veiksnys yra gaunamų užuominų pobūdis. Tyrimas parodė, kad kai informacijos užkodavimo metu buvusios sąlygos ir atgaminimo užuominos sutapo, tyrimo dalyviai informaciją atsiminė žymiai greičiau negu tada, kai jos nesutapo (Friestad & Thorson, 1993). Pavyzdžiui, reklamų žiūrėjimo metu jas vertinant, vėliau yra gaunama užuomina, nusakanti produktų kategorijas. Jeigu buvo žiūrima paprastai, nevertinant, labiau tiko užuominos apie įvykius reklamoje. Tokius gautus rezultatus tyrėjai aiškina tuo, jog gali būti, kad paprasto žiūrėjimo metu atminties pėdsakai nėra suskirstomi pagal produktų kategorijas. Todėl pateikiant tokias užuominas emocinio atspalvio turinčios reklamos gali pasirodyti mažiau įsimintinos.
Parengė Brigita Kumpiniauskaitė
Literatūra
Van Bergen, P., Wall, J., & Salmon, K. (2015). The good, the bad, and the neutral: The influence
of emotional valence on young children’s recall. Journal of Applied Research in Memory and Cognition, 4(1), 29–35. doi:10.1016/j.jarmac.2014.11.001
Khairudin, R., Nasir, R., Halim, F. W., Zainah, A. Z., Shahrazad, W. W., Ismail, K., & Valipour,
G. M. (2012). Emotion and explicit verbal memory: evidence using Malay Lexicon. Asian Social Science, 8(9), 38. doi:10.5539/ass.v8n9p38
Hammond, J. (2008). Branding Your Business: Promoting your business, attracting customers and standing out in the market place. Brand Halo Ltd. Paimta iš
https://books.google.lt/books/about/Branding_Your_Business.html?id=dELcTB4VxRsC&r
edir_esc=y
Axmacher, N., Do Lam, A. T. A., Kessler, H., & Fell, J. (2010). Natural Memory Beyond the
Storage Model: Repression, Trauma, and the Construction of a Personal Past. Frontiers in
Human Neuroscience, 4. doi:10.3389/fnhum.2010.00211
Zurawicki, L. (2010). Neuromarketing Exploring the Brain of the Consumer. University of
Massachusetts: Boston.
Matukin, M., Ohme, R., & Boshoff, C. (2016). EEG-Based Measures versus Panel Ratings:
Predicting Social-Media Based Behavioral Responses to Super Bowl Ads. Journal of
Advertising Research, 56( 2), 205. doi: 10.2501/JAR-2016-030
Friestad, M., & Thorson, E. (1993). Remembering ads: The effects of encoding strategies, retrieval cues, and emotional response. Journal of Consumer Psychology, 2(1), 1–23.
doi:10.1016/s1057-7408(08)80072-1