Erikas Siudikas: Pelenė ir jos geroji fėja Savivertė

Foto: Iryna Hramavataya/Corbis

Šiuolaikinėje visuomenėje reikalavimai moterims, karjeros klausimu, yra ne ką mažesni nei vyrams. Tačiau, tuo pačiu moterims išlieka tos pačios pareigos, kurių jos neatsisako: būti gera žmona, mama, gera šeimininke. Toks socialinis spaudimas, mano akimis, dažną moterį paverčia Pelene, kuri stengiasi visur suspėti ir gauti įvertinimą “puikiai” visuose gyvenimo srityse. Tačiau pabaigoje arba Pelenės “krenta” iš nuovargio, įsivarydamos sau kokią ligą, arba suaugusio žmogaus gyvenimą atideda į šoną, tapdamos priklausomomis nuo tėvų arba vyro.

Taigi, ką daryti?? Mano nuomone, visų pirma derėtų DIRBTI SU MOTERS SAVIVERTE.

Kas yra savivertė? Trumpai tarus – tai paties žmogaus savęs vertinimas, savo galimybių, savybių, savo buvimo tarp kitų žmonių. Tai bazė, kurios dėka formuojasi savęs, kaip vertybės, jausmas, priklausomybės nuo kitų nuomonės nebuvimas, siekimas savo jausmų ir norų įgyvendinimo. Manau, mėginimas būti “gera mergaite” neišvengiamai atveda iki sunkumų, kurie susiję su savo tikslų įgyvendinimu ir tikėjimu savo galimybėmis.
Įžvelgiu ir kitą neigiamą žemos savivertės pusę – kaltinimai, pakilę reikalavimai kitiems, nepasitenkinimas gyvenimu, nuovargis ir apatija. Žmogus su žemesne saviverte reikalauja iš kitų daugiau dėmesio ir pritarimo, stengiasi patenkinti savo poreikius kitų sąskaita.

Skirtumas tarp vyro ir moters savivertės

Moters savivertė, mano akimis, formuojasi sudėtingiau, nei vyro. Moterims labiau svarbi kitų, o ypač artimiausių žmonių. Taip pat, moterys yra labiau emocionali savo bruožų vertinimo atžvilgiu. Ieškodamas įvairių tyrimų ir literatūros moters ir vyrų savivertės formavimosi ypatumų klausimu, išskiriu, mano akimis, svarbiausius bruožus:

Moterų savivertė:

• Daugiau reikšmės suteikia savo emocinei sferai ir santykiams su kitais žmonėmis: teisingumui, bendravimui, atvirumui, pasitikėjimui, kitų nuomonei;
• Bendrai save vertina blogiau nei vyrai: pas moteris pastebima daugiau adekvataus arba sumažinto savęs vertinimo, kai, tuo tarpu, pas virus yra pastebimas dažnai neadekvačiai padidinta savivertė;
• Daugiau priklauso nuo nuotaikos. Santykį į save vertina apskritai, o ne į atsižvelgdamos į atskiras savo savybes ir pasiekimus;
• Daugiau reikšmės suteikia tam, kaip jų pasiekimus vertintų aplinkiniai, tačiau ne rezultatui;
• Polinkis “tarnauti” kitam yra dažnai priimamas kaip socialiai priimtina charakteristika.

Vyrų savivertė:

• Pagrinde vertina intelektualiąją ir tą sferą, kuri reikalauja valios: atsakomybė, tikslo siekimas, užsispyrimas, gebėjimas save kontroliuoti, atsidavimas draugystei, kūrybinis potencialas;
• Daugiau orientuotas į rezultatus;
• Paprastai save vertina geriau nei moterys. Vyrai geriau (nei yra ištiktųjų) vertina savo fizinius, intelektualinius, loginius gebėjimus, pasitikėjimą savimi, išvaizdą ir erudiciją;
• Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad tam, jog vyro savivertė būtų aukšta- užtenka būti sėkmingam savo darbe.

Taip jau yra, kad vyro savęs vertė priklauso nuo pasiekimų darbe. Taip pat, jų asmeninės asmenybinės savybės nėra taip svarbios. Vyrai priima tai ir pritaria tam leisdami suprasti: “taip, toks mano charakteris, ir ką padarysi, reikės tokį mane priimti”. Vyrai pasąmoningai sugeba rasti pasiteisinimų tam, kad nesumažintų savo savivertės, pavyzdžiui: vyras, kuris yra piktas direktorius, be vargo gali atleisti darbuotoją, iškviesti jį iš atostogų, šalinti premijas- pasiteisina, kad tai tiesiog verslas ir nieko asmeniško.

Moteris tam, kad būtų sėkminga, stengiasi atitikti visus parametrus: žmona, mama, šeimininkė, karjeristė, turi būti gera draugė, meilužė, paslapčių saugotoja, džiaugsmo šaltinis ir emocinis ramstis. Neskaitant to, moteris yra įsitikinusi, kad “tikra” moteris turi būti rūpestinga, jautri, sugebanti kontroliuoti savo emocijas. Ji turi išskirtinai prižiūrėti savo išvaizdą ir kaip ilgiau išlikti jaunai. O kaip tai, kad moteris yra viso labo žmogus? Ir, beje, kuri taip pat dirba.

Todėl, drąsiai galiu teigti, kad dėl visuomenėje esančių prieštaraujančių reikalavimų, kurioms reikia atitikti, moteriai ganėtinai sunku suformuoti adekvačią savivertę.

Be socialinių stereotipų, pastebiu, kad moterų savivertei didelė įtaką daro santykiai su tėvais. Savivertės pagrindas yra formuojamas šeimoje. Taip, kaip tėvai elgiasi su vaiku, formuoja jo savęs pažinimą, vertės suvokimą, kuris lydi vaiką, o vėliau ir suaugusįjį žmogų visą likusį gyvenimą.

Kaip moteriai derėtų formuoti adekvatų savęs vertinimą?

Adekvatus savo galimybių ir sugebėjimų vertinimas paprastai apima “blaivų” santykį sėkmėms ir nesėkmėms. Žmogus su adekvačia saviverte yra labiau energingas, aktyvus ir optimistiškas. Pasidalinsiu keliomis rekomendacijomis, kaip moteriai pasiekti adekvačią savivertę:

• Prieš tai, kai imsitės veiklos, įsivaizduokit, ką Jūs jausite, kuomet pasieksite užsibrėžto rezultato. Pozityvus nusistatymas gali “susidoroti” su nepasitikėjimu užsiimant naujomis veiklomis;
• Paskambinkite draugui arba draugei, kuris su Jumis elgiasi gerai ir kuriuo Jūs pasitikite. Paprašykit jo ar jos palaikymo Jūsų veiklose, kurias daryti Jūs pradedate. Nesigėdinkite, klauskite nuomonės apie tai, ką Jūs darote, galbūt, apie Jūsų naująjį projektą, naują pomėgį, pasidalinkite naujomis žiniomis ir išgyvenimais;
• Atsikratykite vidinio kritiko. Jeigu prieš svarbius įvykius Jus apima mintys “aš kvaila”, “aš nesusidorosiu”, “aš prastesnė už kitas”, “aš daugiau niekuomet nespręsiu tokių klausimų” ir t.t., sustokit ir susimąstykit, iš kur tokie nusistatymai? Pamėginkit prisiminti ryškius nutykimus iš savo vaikystės, kada Jūs buvote stipriai nusprendusios ką nors daryti, tačiau Jus iškritikavo. Kas tai buvo? Tėvai, mokytojai, auklėtojai?? Ar tik ne jį kartoja Jūsų vidinis “kritikas”? Jeigu taip, įsivaizduokite šį žmogų nupieštą karikatūroje, arba, tiesiog pačios jį nupieškite. Viskas, dabar Jūsų rankose. Augate, bręstate, išsakykit viską “kritikui”, ką manote apie jo kritiką;
• Įdėmiai tyrinėdamos savo vidinį “kritiką”, Jūs sugebėsite atskirti savo asmeninį “negaliu” nuo to, kas buvo primesta praeityje Jūsų artimų žmonių. Pašalinę vaikystės baimes, Jūs galėsite išanalizuoti savo “negaliu” iš suaugusio žmogaus perspektyvos ir suprasti, kokius naujus pastebėjimus ir žinias reikės įsisąmoninti, norint pasiekti naujų užsibrėžtų tikslų;
• Mokykitės atskirti naudingą kritiką nuo visų kitų. Konkreti ir tiksli kritika tam tikrais aspektais suteikia aiškumo. Nepamirškite, kad naudinga kritika yra nukreipta į darbą, o ne į autorių;
• Prieš kiekvieną svarbų susitikimą, pristatymą, vaidinimą, svarbų gyvenimo momentą skirkite kelias minutes laiko pabūti su savo pasitikėjimo jausmu. Įsivaizduokit, kaip turėtų elgtis savimi pasitikintis žmogus ir pasistenkite jį išreikšti. Ištieskite nugarą, giliai ir laisvai įkvėpkite. Esmė tame, kad kaip Jūsų emocijos veikia mūsų pozas ir judesius, taip ir Judesiai bei pozos veikia mūsų emocijas;
• Padarykite tai, ką esate suplanavusios. Padarėte?- tuomet užsirašykite ar net įrėminkite pasiektą rezultatą. Ir veikite bei siekite savo tikslų, nes veikla- vienintelis vaistas, apsaugantis nuo vidinės kritikos.

Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas | psichologas-psichoterapeutas.lt