Kamuoja galvos svaigimas, panikos atakos ir derealizacijos jausmas

5 (1)

Klausimas: Man yra 22 metai. Nežinau net nuo ko ir pradėti… Rašau su viltimi, kad galėsite bent kiek nuraminsite… Viskas prasidėjo maždaug prieš metus su puse, kai sėdėdamas prie kompiuterio pajutau tarsi žaibo kirtį ir apsvaigo galva. Pradėjau panikuoti, nežinojau kas darosi, nors panikos atakos ir nejutau, nors buvo baisu.

Dienai slenkant, kartu su nerimu, galvos svaigimas vis stiprėjo, kol galiausiai neiškenčiau ir išsikviečiau greitąją. Pasakė, kad nieko baisaus, suleido vaistų, manau raminamųjų ir liepė eit ilsėtis. Nuėjau miegoti, buvo jau vėlu.

Tai kartojosi beveik kasdien visą savaitę. Nusprendžiau paieškoti atsakymų internete ir aptikau kraujagyslių chirurgo forumą, kuriame žmonės skundėsi panašiais simptomais. Nieko nedelsdamas nuvykau pas daktarą, į jo kliniką išsitirti.

Atliko ultragarso tyrimą kaklo arterijoms ir kurio nustatė, jog mano viena iš arterijų, kartu su nervu, yra šiek tiek užspausta raumens ir tai yra priežastis. Sakė reikės operacijos, bet gyventi su tuo galima. Kadangi tuo metu neturėjau galimybių jos daryti – tiesiog nusprendžiau atidėti ir sekančią dieną išvykau mokytis į užsienį, kur dabar ir esu.

Laikui bėgant galvos svaigimo priepuoliai kartojosi ir atsirasdavo vis naujų simptomų, tokiu kaip kažkurios kūno vietos ar galūnės dilgčiojimas, silpnumas. Man tai išties neduoda ramybės, tad įnikau vartoti alkoholį, nors ir supratau, kad tai ne išeitis.

Prieš pusę metų išgėręs didelį kieki alkoholio sekančią dieną patyriau pirmą savo gyvenime panikos ataką, kuri tęsėsi apie 2 valandas. Pasidariau nervingesnis, pradėjau vis dažniau vengti lauko, draugų,  praleisdavau vis daugiau paskaitų universitete, tačiau tai dar niekis… Viską suvokiau kaip padarinį prieš tai minėtos”ligos”. Visai nesenai, atostogoms atvykęs į Lietuvą, patyriau gana „nemalonių sielai” nutikimų, vėl alkoholis, ryte 2 ilgos panikos atakos..

Kai grįžau į užsienį mane vis dar kamavo širdgėla. Nusprendžiau pasiguosti alkoholiui. Ryte vėl panikos ataka, tad nusprendžiau stabdyti. Visai nesenai, prieš maždaug dvi savaites, šiek tiek su draugu išgėrus, kitą dieną sėdint paskaitoje vėl kirto stiprus kaip žaibas galvos svaigimo „priepuolis”, tačiau šį kartą man nutirpo rankos, žandikaulis pasidarė lyg bejausmis, galėjau šnekėt, tačiau judinant jį jausmas buvo toks, lyg jis nutirpęs. Prisidėjo derealizacijos jausmas ar panašiai… Ir jis nepranyko, liko, kartkartėm stipresnis, sykiu su nerimu ir baime, kad kažkas ne taip. Pastebėjau, kad  ir mano rankos, iš pradžių dešinė, pasidarė lyg silpnesnės, ne tokios paklusnios, kojos taip pat lyg nusilpusios.

Galbūt dar šiek tiek sutriko pusiausvyra. Tas keistas jausmas liko iki dabar, lyg derealizacijos, dažnai svaigsta galva, rankos ir kojos taip pat lyg palaipsniui silptų. Atsirado jausmas, lyg dešinį žandą jausčiau kitaip, ne visada, kartais.

Skaičiau internete, žinoma, radau daug baisių ligų, baisiausia jų smegenų vėžys. Suprantu, kad galbūt perlenkiu lazdą, bet jaučiuosi blogai, neramu, baisu… Kas galėtų man būti? 

Marius (vardas pakeistas)

Atsakymas: Labas, Mariau,
Skaitant Tavo laišką įsivaizdavau Tavo nerimavimą ir pasimetimą dėl to, kas vyksta su Tavimi, su Tavo sveikata. Iš to, ką parašei, suprantu, kad yra tam tikra medicininė problema, tam tikri simptomai, kurie kelia Tau įvairius nuogąstavimus ir būgštavimus bei didelį nerimą, pereinantį net į panikos priepuolius.

Laiške rašai, kad kol gyvenai Lietuvoje, jau buvai kreipęsis pas specialistą ir buvo surasta galima galvos svaigimų priežastis. Neatlikus operacijos šie simptomai tęsėsi, kartojosi, atsirado naujų simptomų, galbūt ir Tu pats dareisi vis pastabesnis ir vis nerimąstingesnis savo sveikatos atžvilgiu. Panikos priepuoliai (kitaip sakant – spontaniški, epizodiškai atsirandantys, intensyvūs nerimo priepuoliai) būtent ir kyla iš perdėto dėmesingumo savo kūno pojūčiams bei katastrofiško jų interpretavimo.

Kyla mintys, kad nepavyks simptomų suvaldyti, kad su kūnu darosi kažkas baisaus, nesuprantamo, kad artinasi mirtis ar nepagydoma liga. Realiai patiriami simptomai nerimo dėka išdidėja, sustiprėja: dar stipriau plaka širdis, ima trūkti oro, dar labiau svaigsta galva ar tirpsta galūnės (taip darosi dėl padidėjusio vegetacinės mūsų nervų sistemos aktyvumo), o tai veda į katastrofinių interpretacijų patvirtinimą (pvz. „tikrai kažkas negerai“, „tikrai mirsiu“, „man tikrai vėžys“ ir pan.) ir, savo ruožtu, į dar didesnį nerimą. Apie panikos priepuolius ir kaip sau padėti jų metu neseniai rašiau kitame komentare, kviečiu paskaityti čia. Svarbu žinoti, kad panikos priepuolių metu realios grėsmės gyvybei nėra.

Vis gi, teorijoje ir praktikoje tenka susidurti su faktu, jog panikos priepuolis paprastai trunka ne ilgiau nei 15-20 min., iki pusvalandžio. O tu rašai, jog panikos priepuoliai yra tęsęsi net po 2 valandas. Skaitant tavo laišką keliu prielaidą, kad užėjus Tavo apibūdintam galvos svaigimo priepuoliui Tave apima panika, tuomet abu priepuoliai (panikos ir galvos svaigimo) tarsi persipina tarpusavyje… Sunku pasakyti, kadangi tikslią Tavo būseną pamatyti ir įvertinti galėtų tik profesionalas, su kuriuo susitiktum akis į akį.

Suprantu, kad pats mėginai simptomų paaiškinimo ieškoti internete ir radai net labai Tave išgąsdinusių variantų. Deja, interneto platybėse randama informacija nėra patikima diagnostinė priemonė. Kaip pats patyrei, tai, ką perskaitai gali sukelti tik dar didesnį nerimą ir baimę, paskatinti katastrofines interpretacijas. Turbūt tai bus mano subjektyvi nuomonė, tačiau skatinčiau kreiptis į gydytoją dar kartą, pasikonsultuoti dėl jau minėtos operacijos, taip pat išsamiau pasitikrinti savo esamą sveikatos būklę. Nebelauk daugiau, imkis aktyvių veiksmų savo sveikatos problemoms spręsti.

Pabaigai, dar vienas svarbus aspektas, kurį noriu aptarti. Pats rašai, jog supranti, kad nerimo malšinimas alkoholiu nėra gera išeitis. Alkoholis gal ir suteikia trumpalaikį ir greitą nusiraminimo efektą (savotišką pabėgimą), tačiau ilgesnėje perspektyvoje dar labiau didina tavo nerimastingumą, įtampą bei prislėgtą nuotaiką (taip yra dėl depresuojančio alkoholio poveikio). Ilgalaikis alkoholio vartojimas kartais net gi gali paaštrinti ir padažninti panikos priepuolius. Galbūt gali sugalvoti kokių nors kitų atsipalaidavimo būdų? Kokią turi mėgstamą veiklą, hobį? Labai trumpai, tačiau laiške užsimeni ir apie tave kartais užklumpančią širdgėlą, „sielos nemalonumus“. Kaip manai, kas gali padėti juos atlaikyti, išgyventi, priimti ar pažvelgti į juos kitaip? Kokių turi stipriųjų pusių, resursų savyje, kuriuos galėtum pasitelkti problemai spręsti, užuot stengęsis tuos jausmus tiesiog nustumti, nuplauti alkoholiu..? Galbūt kažkuo savo gyvenime šiuo metu esi nepatenkintas ir gali sau pats atsakyti, kokių norėtum pokyčių? Panikos priepuoliai kartais gali būti ženklas, kad Tavo jausmai, troškimai, poreikiai gali būti ne iki galo įsisąmoninti, tad skatinu Tave ne tik spręsti medicinines problemas, bet ir plėtoti savęs pažinimą.

Sėkmės Tau!
Psichologė Aušra Stumbrytė