Susitikinėjame ar tik leidžiame laiką kartu?0 (0)
Dažnai pažintys ir santykiai baigiasi dar net neprasidėję. Nors vienas iš tariamos poros mano jog jis jau rado žmogų su kuriuo norėtų įsipareigojančių santykių.
Prieš keletą mėnesių pažįstamas pasiskundė savo drauge. Anot jo, ji buvo nepatenkinta, jog jis nepasakė, kad išsikelia gyventi į kitą miestą. Paklaustas kodėl nepasitarė su ja, jis mestelėjo: ,, Kodėl turėčiau tartis? Aš su ja tik leidžiu laiką“
Kitas klausimas buvo akivaizdus: „Ar ji žino savo statusą? Ar buvo perspėta, kad nekeltų didelių lūkesčių judviejų santykiams?”. Nuskambėjęs atsakymas kažkodėl nebuvo netikėtas „Kodėl turėčiau aiškinti?” Jam atrodė, jog tai akivaizdu. Mergina kažkokiu mistiniu būdu turėjo pati tai suprasti – tikriausiai perskaityti jo mintis.
Taip elgiasi ne tik vyrai. Daug moterų, leidžia laiką su vyrais, iš anksto žinodamos, kad šie santykiai neturi ateities. Tačiau jos nesivargina pasidalinti šia informacija su vyrais. Įprastai sako, kad „Mums tiesiog smagu leisti laiką kartu..” Arba „jis mane prablaško”.
Tiesą sakant, tame nėra nieko blogo jei neprieinama iki intymių santykių, o ypač, jei abi pusės laikosi tos pačios nuomonės – „Mes tik leidžiame laiką kartu”. Bet deja dažniausiai žmonės nesidalina santykių lūkesčiais vienas kito atžvilgiu.
Susitikinėjimas – interviu dėl sutuoktinio darbo
Iš ties susitikinėjimą reiktų laikyti darbo interviu dėl sutuoktinio pozicijos. Interviu turėtų padėti suprasti ar iš vis norime tuoktis ir jei taip, už kokio žmogaus?
Anksčiau buvo savaime suprantama jog susitikinėjimas tai santuokos preliudija. Nei vienas sveiko proto žmogus nebūtų tęsęs santykių su žmogumi su kuriuo nematytų bendros ateities. Ant santuokos pamatų buvo daroma karjera, gimdavo vaikai. Kartais tai būdavo geros santuokos, kartais vidutiniškos, o kartais sudėtingos, bet socialiai priimtinos santuokos.
Šiandien laikai pasikeitė. Nebėra socialinės skubos tuoktis. Kai kurie žmonės net nėra tikri ar jie nori santuokos. Kiti jau buvo susituokę ir nebeturi noro žingsniuoti šiuo keliu dar kartą.
Bet visiems reikia draugijos. Visiems reikalingas žmogus su kuriuo galėtų lankytis giminių ir draugų šventėse, leisti savaitgalius ir atostogas.
Atrodytų jog kaip ir viskas normalu. Tik jei ne persekiojanti įkyri nuostata, jog susitikinėjimas vis dar turėtų atvesti į santuoką. Ypač tada, kai šią nuostatą vis perša žmogaus, su kurio susitikinėjate, giminės ir draugai.
Tikriausiai daugelis pagalvos, kad čia kalti vien vyrai. Beje moterys dažnai prisideda prie tokių neapibrėžtų santykių palaikymo. Tikriausiai esate girdėję, o gal ir susidūrę su situacija kai vaikinas be jokių užuolankų mesteli merginai: ,,Aš neieškau rimtų santykių. Tiesiog noriu gerai leisti laiką be jokių įsipareigojimų „.Merginos reakcija:
„Žinoma! Aš irgi! Man patinka neįpareigojantys santykiai! Įsipareigojimas – nuobodybė ! „Tuo tarpu, giliai viduje, galvoja: ,,Jei aš tiesiog praleisiu pakankamai laiko su juo, skaniai gaminsiu , atsiduosiu jam, jis įsimylės mane ir galu gale netikėtai, romantiškai pasipirš, pažadėdamas amžiną meilę”
Taip suteikiate teisę naudotis Jumis.
Kaip reiktų elgtis?
Svarbiausia atvirumas. Jei nematote bendros ateities su žmogumi su kuriuo susitikinėjate, bet manote, kad ir toliau norėtumėte leisti laiką kartu, pasakykite jam tai sąžiningai ir tiesiai. O jei jums žmogus, su kuriuo susitikinėjate, pasakys jog ateityje nemato judviejų kaip poros (o jūs ieškote žmogaus santuokai) savo pačių labui patikėkite tuo kas sakoma ir atsitraukite.
Draugystė tarp vyrų ir moterų tikrai gražus dalykas. Bet leisti puoselėti tuščias mintis ir laikyti kitus ,,atsarginiais žaidėjais’’ savo meilės fronte yra visai kas kita. Tai nė nekvepia draugyste. Tai tiesiog nesąžininga. Tai naudojimasis kitu žmogumi..
Gražina Mongirdienė | susitikimai.lt