Geraširdis žmogus

Įkrito žmogus į šulinį ir negalėjo iš jo išsikepurnėti. Netoliese vaikštinėjantis geraširdis žmogelis jam tarė:
– Man iš tikrųjų tavęs labai gaila. Užjaučiu.

Socialinis darbuotojas pasakė:
– Logiška, kad anksčiau ar vėliau kas nors čia gaus galą.

Dievobaimingasis nusprendė:
– Tik blogiečiai krinta į šulinius.

Mokslininkas apskaičiavo, kaip žmogus atsidūrė šulinyje. Politikas, priklausantis opozicijai, įsipareigojo pa­reikšti nepasitenkinimą vyriausybe. Žurnalistas pažadėjo kitą sekmadienį išspausdinti žurnale poleminį straipsnį. Praktiškas vyriškis pasiteiravo, ar dideli šulinyje mo­kesčiai.

Liūdnuolis pasakė:
– Mano šulinys dar blogesnis.

Humoristas sukikeno:
– Išgerk kavos, ir nuotaika pasitaisys!

Optimistas tarė:
– Juk galėjo būti ir blogiau.

Pesimistas perspėjo:
– Įkrisi dar giliau.

Ir tik vienas praeivis pamatęs įkritusį, pagaliau susiprotėjo ir tiesiog ištiesęs ranką iš­traukė jį iš šulinio.

(Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 300-301p.)