„Geriausias draugas“ – kodėl vaikui jis toks svarbus?

„Geriausias draugas“ – ne tik gražus titulas, bet ir moksliškai įrodytas inkaras vaiko gyvenime.

Vaikystėje ir paauglystėje frazė „čia mano geriausias draugas“ skamba dažnai. Suaugusieji į tai kartais linkę numoti ranka, manydami, kad vaikų draugystės nepastovios kaip oras, o skambūs titulai – tik žaidimas.

Tačiau mokslas sako ką kita: „geriausi draugai“ nėra tik žodžių žaismas. Tai – unikalus, stabilus ir vaiko emociniam saugumui kritiškai svarbus reiškinys. Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. dr. Goda Kaniušonytė, vadovaujanti tarptautiniam projektui ECOpals*, dalinasi įžvalgomis, kurios verčia naujai pažvelgti į tai, kas iš tiesų vyksta klasės suole.

Kas vyksta vaikų galvose?

Dažnai manoma, kad visi vaiko draugai yra daugmaž vienodai svarbūs, lyg sumesti į bendrą „draugų dėžę“. Tačiau prof. dr. G. Kaniušonytės komanda nusprendė patikrinti, ar tikrai visi draugystės ryšiai yra vienodi [plačiau: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/01650254251396625].

Mokslininkai pažvelgė į beveik 600 moksleivių (9–13 metų) kasdienybę dviejuose žemynuose – Lietuvos vidurio regiono mokyklose ir saulėtoje Floridoje (JAV). Vaikams buvo pateikta užduotis: ne šiaip išvardinti bičiulius, o sudėlioti juos į „lentynėles“ pagal svarbą. Rudenį ir pavasarį moksleiviai sprendė, kas vertas „geriausio draugo“ titulo, kas lieka antras, o kas – toliau sąraše.

Tai leido užčiuopti du esminius dalykus: ar draugystė atlaiko išbandymus ir ar ji yra abipusė.

Į „VIP zoną“ patenka ne visi

Gauti atsakymai atskleidė natūralią socialinę hierarchiją. Pasirodo, vaikai intuityviai jaučia, kas yra jų tikrieji bendražygiai, o kas – tik pakeleiviai.

„Rezultatai parodė aiškią tendenciją: aukščiausiai sąraše esantys draugai – pirmas ir antras numeris – daug dažniau išlieka tais pačiais visus mokslo metus, palyginti su į žemesnę poziciją įrašytais draugais,“ – dalinasi prof. dr. G. Kaniušonytė.

Būtent šie „top“ draugai pasižymi tuo, ką galima pavadinti emociniu saugumu. Tai lyg tvirtas rankos paspaudimas: jei vaikas ką nors įvardija kaip savo geriausią draugą (Nr. 1), labai didelė tikimybė, kad ir jis pats yra to draugo sąrašo viršūnėje.

Tuo tarpu į ketvirtą ar penktą vietą nustumta draugystė dažniau primena situaciją, kai vienas stengiasi, o kitas – nelabai. Tokie „vienpusiai“ santykiai, kai vienam ryšys atrodo svarbesnis nei kitam, yra gerokai trapesni ir dažnai neišgyvena iki mokslo metų pabaigos.

Universalus poreikis turėti „tą vienintelį“

Ar skiriasi vaikas, augantis Lietuvoje, nuo vaiko, gyvenančio JAV? Kai kalba pasisuka apie draugystę – stebėtinai mažai.

„Svarbu tai, kad pagrindiniai dėsningumai buvo labai panašūs abiejose šalyse. Tai leidžia manyti, kad „geriausio draugo“ išskirtinumas yra universalus reiškinys,“ – pastebi mokslininkė.

Nesvarbu, kokia kalba bendrauja, vaikai ne šiaip atsitiktinai nurodo vardus. Jie skiria „saviškius“ nuo „tiesiog draugų“, nes pirmieji suteikia tai, ko negali pasiūlyti jokia didelė kompanija: intymumą, saugumą ir besąlygišką pasitikėjimą.

Žinutė tėvams: ne skaičius, o kokybė

Ką šie atradimai reiškia tėvams ir mokytojams, stebintiems augančią jaunuolių kartą? Pagrindinė žinutė paprasta: nevertinkite vaiko socializacijos tik pagal tai, kiek jis turi draugų klasėje ar socialiniuose tinkluose. Platus, bet paviršutiniškas ratas niekada neatstos vieno stabilaus ryšio.
Prof. dr. G. Kaniušonytė pabrėžia praktinę pusę: „Geriausio draugo praradimas vaikui gali būti gerokai skaudesnis nei „tiesiog dar vieno“ draugo netektis, nes šis santykis paprastai suteikia daugiausia emocinio saugumo ir priklausymo jausmo.“

Todėl, jei jūsų vaikas susipyko su savo „geriausiuoju“, tai nėra eilinė drama ar vaikiška smulkmena. Tai gali prilygti prarastam pagrindiniam emociniam ramsčiui.

„Ši analizė kviečia suaugusiuosius į vaikų draugystes žvelgti ne tik skaičiuojant, kiek vaikas turi draugų, bet ir domintis, kurie santykiai jam yra patys artimiausi. Vienas ar keli stabilūs, abipusiai artimi ryšiai gali būti daug svarbesni vaiko gerovei nei platus, bet paviršutiniškas pažinčių ratas,“ – apibendrina profesorė.

*Vykdomas įgyvendinant Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“.

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
Nuotraukos: mokslininkės asmeninis archyvas (prof. dr. G. Kaniušonytė – pirma iš dešinės); freepik.com/fxquadro.