fbpx

Gyvenimo ekskursija
0 (0)

Schloss Neuschwanstein castle, Fuessen, Romantische Strasse, Romantic Road, Allgaeu, Bavaria, Germany, Europe --- Image by © Jose Antonio Moreno castellano/imageBROKER/Corbis

© Jose Antonio Moreno castellano/imageBROKER/Corbis

Kartą žmogus leidosi į kelionę. Atvykęs į tolimą šalį, įsigijo kelionių vadovą, kuriame buvo aprašytos visos ekskursijos į salose esančias pilis. Jame taip pat buvo nurodytos visų pilių lankymo dienos ir valandos. Versdamas puslapius, žmogus atkreipė dėmesį į ypatingą pasiūlymą “Tavo gyvenimo ekskursija”. Nuotraukose jis pamatė nerėgėto grožio rūmus ir nusprendė būtinai aplankyti šią vietą.

Ekskursijos aprašyme buvo sakoma, kad dėl priežasčių, kurios bus atskleistos atvykus į vietą, už šią kelionę nereikia mokėti iš anksto. Tereikėjo iš anksto suderinti dieną ir laiką. Susidomėjęs neįprastu pasiūlymu, žmogus tą patį vakarą paskambino į rūmus ir susitarė dėl apsilankymo. Prie įėjimo į rūmus jį pasitiko sargybinis.
– O kiti lankytojai jau viduje?
– Kiti? Apsilankymas rūmuose yra individualus ir mes neteikiame gido paslaugų.

Sargybinis trumpai papasakojo žmogui rūmų istoriją ir paminėjo svarbiausius lankytinus objektus: paveikslus ant sienų, šarvų kolekciją antrame aukšte, karinius pabūklus salėje po laiptais, katakombus ir kankinimo kamerą požemiuose. Pabaigęs pasakojimą, jis įteikė svečiui šaukštą ir paprašė jį laikyti rankoje.
– O kam to reikia? – susidomėjo žmogus.
– Mes neimame mokesčio už įėjimą, o ekskursijos kainą nustatome taip: kiekvienam lankytojui duodame šaukštą, užpildytą smulkaus smėlio smiltelėmis. Čia telpa lygiai šimtas gramų. Tada siūlome savarankiškai apžiūrėti rūmus. Ir tuomet sveriame smėlį, pasilikusį šaukšte po pasivaikščiojimo. Taip ir paskaičiuojame ekskursijos kainą – po monetą už kiekvieną išbarstytą gramą…
– O jeigu aš nieko neišbarstysiu?
– Tokiu atveju jūsų apsilankymas bus nemokamas.

Lankytoją nustebino ir nudžiugino toks pasiūlymas. Sargybinis pripylė į šaukštą smėlio ir žmogus leidosi į ekskursiją. Tvirtai laikydamas rankoje šaukštą, jis lėtai pakilo laiptais. Viršuje, šalia salės su šarvų kolekcija, žmogus nusprendė neiti į vidų, nes vėjas galėjo išpūsti smėlį iš šaukšto, todėl ėmė leistis žemyn. Praeidamas pro pabūklų salę, jis suprato, kad apžiūrėti pabūklus galima tik persisvėrus per turėklus. Tai buvo nesaugu ir greičiausiai, kad iš šaukšto būtų išbyrėjęs visas smėlis, todėl eksponatus žmogus apžiūrėjo tik iš tolo. Dėl tos pačios priežasties jis neaplankė ir požemių, nes leistis į juos reikėjo stačiais laiptais. Patenkintas žmogus sugrįžo į tą vietą, kurioje prasidėjo ekskursija. Tenai jo jau laukė sargybinis, pasiruošęs sverti šaukšte likusį smėlį.
– Neįtikėtina, bet jūsų šaukšte trūksta tik pusės gramo, – pasakė jis. – Sveikinu, ši ekskursija jums nieko nekainuos.
– Ačiū! – apsidžiaugė žmogus.
– Ar šis apsilankymas jums buvo malonus? – paklausė sargybinis.
– Tiesą sakant, nelabai, – kiek pasvarstęs atsakė žmogus. – Aš visą laiką galvojau apie smėlį šaukšte ir aplink nieko nemačiau.
– O siaube! Žinot, aš padarysiu jums išimtį. Vėl jums duosiu šaukštą su smėliu, nes tokios taisyklės, bet jūs pamirškit jį. Eikite dar kartą į šią ekskursiją. Tik šį kartą Jūs turėsite dvylika minučių, per kurias reikės suspėti.

Negaišdamas nei akimirkos, vyras čiupo šaukštą su smėliu ir tekinas leidosi į antrą aukštą, greitu žvilgsniu apžiūrėjo eksponatus ir kūlversčiais nuskuodė laiptais į požemius, barstydamas smėlį. Požemiuose jis užtruko tik kelias minutes, nespėjęs visko tinkamai apžiūrėti, nes laikas spaudė. Kaip ant sparnų nuskuodė į kitą salę, pakeliui išbarstydamas šaukšte likusį smėlį. Pažiūrėjęs į laikrodį, vyras suprato, kad laikas jau baigiasi, todėl į pabūklų salę neužsuko, o nuskuodė link išėjimo. Padavęs sargybiniui tuščią šaukštą, žmogus smalsiai laukė, ką šis pasakys.
– Ką gi, šaukštas tuščias, bet jūs nesijaudinkite, kaip sutarėme, taip ir bus. Ekskursija jums nieko nekainuos. Bet gal šį kartą ji buvo malonesnė ir labiau patiko?
– Tiesą sakant, ne, – atsakė žmogus. – Aš visą laiką galvojau apie tai, kad tik suspėčiau. Labai skubėjau ir pakeliui išbarsčiau visą smėlį. Ir jokio tame malonumo…

Sargybinis šyptelėjo ir pasakė:
– Yra žmonės, kurie keliauja gyvenimu su noru viską gauti nemokamai, ir niekaip negali šioje kelionėje atrasti malonumo. Yra ir kiti, kurie amžinai skuba, pakeliui viską pražiopsodami ir pamesdami. Jie taip pat nejaučia jokio malonumo. Ir tik nedaugelis suvokia gyvenimo išmintį. Jie keliauja gyvenimu, tyrinėdami kiekvieną kampelį ir mėgaujasi kiekviena akimirka. Jie žino, kad už viską teks susimokėti, bet supranta: gyvenimas vertas to…

Parengė / sakubona.lt


Atrask malonumą BŪTI SAVIMI praktiniame seminare << SAVĘS PAŽINIMAS: AŠ IR NE AŠ >>


Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.