Gyvenu su vaikinu, tačiau problema ta, kad jaučiuosi nuo jo priklausoma

3 Responses

  1. AS parašė:

    kol gerai turi nevertini, gyvenimeli kada tu pablogesi….

  2. Toma parašė:

    Man panašiai, kai prasidėjo panikos priepuoliai jau į viską spjoviau ir pradėjau gyventi, klausydama širdies. Kiek galima kankintis ir gyventi dėl kitų gerovės? Taip tik išsekinamas organizmas. O gal tu geriau nemesk vaikino, bet stok kur mokytis? Į kolegiją ar uniką ir apsigyvenk „barake”? Taip turėsi veiklos, be to galėsi į užsienį pusmečiui išvažiuoti mokytis, paragausi savarankiško gyvenimo.

  3. vdas parašė:

    „Kažkas čia ne taip, pasakė ežiukas valgydamas lapę”. :) Ir iš tikrųjų, atrodo, Rima, kad viską turi – puikų mylimą vaikiną, kuris puikiai tavimi rūpinasi, saugo, esi saugi ir gyveni sąlyginai ramiai, kad net norisi kažkokių „supurtymų”. Kiti gali pavydėti gerbūvio, bet vis viena, jauti, kažko trūksta. Tuštumos neužpildo nei įvairūs darbai (lažinuosi, kad ir pareigos nebuvo eilinės), nei įvertinimas atlyginimu, po kurio norisi padirbėti dar mėnesiuką. Jautiesi tarytum skolinga prieš vaikiną, nes nesijauti lygiavertė su juo pinigais, ar įdėtu darbu, ar pan. Paprasčiausiai, tai yra ne tai ko iš tiesų ieškai, o nerasdama sukeli baimės bangas savo viduje. Dabar nukrypsiu nuo temos.

    Kiek tenka pastebėti, pas mus yra įprasta šokti pagal tam tikrą ritmą mokykla-aukštoji-darbas. Apie karjerą ir moterų galimybes daryti karjerą ūžia televizijos ir radijas. Apstu literatūros. Bet visa medija tarytum nustumia į antrą planą svarbią visuomenės vertybę – šeimą. Kokia šeimos samprata dabar vaizduojama televizijoje? Kaip šeimos supratimą perteikia muzikos atlikėjai? Serialuose – pastovios pykčio kupinos intrigos ir nepasidalinimas turtu, jaunos mamos dažniausiai vaizduojamos paliktos vyrų, nesėkmingos ir dranatiškai nelaimingos; filmuose – vienos nakties nuotykiai, filmuose jaunimui šeimos apskritai nerasime – tik erotinį santykių tarp moterų ir vyrų (jaunuolių ir merginų) pateikimą ir kūnišką pasitenkinimą..kuriuo viskas pasibaigia. Kur šeima? Tai sudėtingiau nei romantika, jachtos, bučiniai ir turtas. Alas, šeimos televizijoje nėra. Nėra šeimos pavyzdžio, tam tikro etalono – tik tuštuma. Todėl sunku įsivaizduoti kas tai per instancija ir kodėl ją sukūrė ir puoselėjo tėvai? Tai serialų ir filmų stereotipai, kurie tau, Rima, visiškai nepriimtini, tu juos tiesiog atmeti baimės priepuoliais, kurie liausis vos perimsi kas čia parašyta. Aišku galima mesti lauk tv, filmus ir nebesijaudinti. Bet bent jau pastebėk tai, kokia filosofija slypi už idiliškų vaizdų ir vaizdinių..Bejausmė tuštuma. Tavo jausmas tam visiškai teisingas ir adekvatus.

    Tad ko ieškoti? Gero darbo – galbūt. Išsilavinimo – irgi netrukdo. Siekti karjeros, kad atlygintum savo vaikinui (ar vyrui) menamą skolą, kurią skaičiuoji tik savo galvoje? Hm. Patikėk vyras savo mylimajai jaučia nepalyginamai didesnį dėkingumą už buvimą kartu, už vaikų auklėjimą, už pietus, už jaukius namus, už daug nepastebimų dalykų, kas vadinama šeimos pilnatvė, iš ko kyla dar didesnis dėkingumas, kaip „skola”, kaip pareiga rūpintis mylimąja ir saugoti. IR NE VIEN JĄ…… Ir tai suteikia daug gilesnę prasmę ir skonį gyvenimui. Nebeliks tuštumos, nebereiks „papurtymų”, to neduos jokie įmanomi samdomi darbai, išsilavinimai, turtų dalybos ir t.t. ypač jei žmogus jau seniai pasiruošęs svarbiam žingsniui, tik aplinka „kala” priešingai.

    Manyčiau taip. Viliuosi nenusibodau, o pagrindinė mintis nepasiklydo tarp daugtaškių. Jei nutiko taip, tada pasiūlyčiau mieste, prekybos centruose stebėti laimingas šeimas, pamėginti įsijausti kokias problemas jos sprendžia ir nė nepajusi kaip ateis atsakymas panašus į vidinį nepaaiškinamą džiaugsmą. :)
    Linkiu tik sėkmės ir kuo geriausios kloties!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *