Nejaučiu malonumo gyventi

Klausimas:

Laba diena,
Trumpai papasakosiu apie save. Man 25 metai, iš pirmo žvilgsnio esu laimės kūdikis – verslauju nuo 18 metų, turėjau 3 verslus. Šiuo metu turiu gerą darbą, gan aukštas pareigas ir stabilų atlyginimą. Taip pat labai mylinčią draugę, kuriai aš jaučiu tą patį.
O dabar apie realybę. Esu sunkaus charakterio. Manau, kad esu linkęs į depresiją, juo labiau, kad žinau, jog tėvas yra ja sirgęs, net bandė žudytis. Iš mano 3 verslų sėkmingas buvo tik vienas, jį pardaviau tam, kad investuočiau į kitus. O kiti du verslai bankrutavo ir paliko mane skolose. Iš paskutiniųjų bandau nepalūžti, dirbu, mokausi, sportuoju, bet realiai viską darau atmestinai. Palūžtu ištikus menkiausiai nesėkmei, darbe nejaučiu malonumo, motyvacijos. Mokslų negaliu baigti jau 2 metus iš eilės. Sporte taip pat pralaimiu net nepradėjęs žaidimo, jaučiuosi nevykėliu. Vienintelis dalykas, mane laikantis gyvą, yra mano draugė. Tik dėl jos keliuosi ryte, sportuoju ir dirbu. Nenoriu jos nuvilti. Nors su ja draugauju tik pusę metų, bet santykiai idealūs, esam laimingi kaip vaikai. Nuolat kartu leidžiame laiką, planuojam ateitį. Turbūt todėl, kad abiejų gyvenimas nelepina, tai laikomės įsikabinę vienas į kitą. Prieš ją turėjau ilgus santykius, jie truko 8,5 metų. Tai buvo pirma meilė, karšta, aistringa, bet vaikiška. Po kelių metų draugystės draugė išvyko mokytis į didmiestį, pradėjo nuo manęs tolti, labai daug pykomės. Esu pavydus, nepasitikėjau ja. Nors ji mane palaikė kai prasidėjo nesėkmės, tačiau nuolat su manim konkuruodavo, įrodinėdavo, kad yra už mane geresnė. Taip įsikaliau sau nepilnavertiškumo kompleksą. Su ja santykius nutraukiau prieš 15 mėnesių. Išsiskyrimas buvo sunkus abiems.
Pasinėriau į darbą, beje, taip darau visada, radęs naują veiklą. Bet, matyt, buvo per vėlu, paskutinis verslas bankrutavo vos tik prasidėjus santykiams su dabartine mergina. Gal kiek per daug išsiplėčiau, bet esmė tame, kad nejaučiu malonumo gyventi. Nuolatinis nepriteklius, skolos, nesėkmės. Nežinau ką daryti. Prarandu draugus, nebenoriu bendrauti su žmonėmis. Kažkada turėjau didelių siekių ir planų, o dabar vos pakylu iš lovos. Bijau prarasti draugę.
Būčiau dėkingas už pagalbą.

Edvinas (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveikas, Edvinai. Ačiū, kad pasidalinai su mumis savo sunkumais, nes, kaip sako patarlė, pasidalintas vargas sumažėja perpus, o pasidalintas džiaugsmas – padvigubėja.

Iš Tavo laiško supratau, kad jautiesi esąs nesėkmių ruože: žlugo Tavo verslai, nesiseka studijos, pradeda šlyti sveikata. Apibendrindamas visa tai, reziumuoji: „Nejaučiu malonumo gyventi“. Manyčiau, kad tai ir yra tiksliai apibūdinta tavo sunkumų esmė.

Pažiūrėjus plačiau, Tu kremtiesi dėl to, ko neturi. Širdį spaudžia nutrūkusi gana ilga meilės istorija, pirmosios meilės praradimas, nepasisekęs verslas, pinigų trūkumas, sportinių laimėjimų nebuvimas, diplominio darbo neparašymas ir t.t. Apjungdamas visa tai į krūvą, Tu sukuri iliuziją „Niekas man nesiseka, reiškia, esu nevykėlis. O nevykėliai negali būti laimingi.“ Kad būtų ne taip baisu, dar sukuri papildomą iliuziją: „Tai mano buvusi mergina man šitai įdiegė“. Naudodamas tokią gyvenimo filosofiją, sėkmingai galėtum graužtis ir dėl kitų dalykų – juk neturi jachtos, nuosavo lėktuvo, ekonomikos profesoriaus vardo, pasaulio čempiono titulo… Čia toks švelnus sarkazmas, neįsižeisk.

Žmogaus psichikos galia yra itin galinga. Kai mes pasąmonėje susikuriame kažkokias iliuzijas (realybės neatitinkančius vertinimus), jos veikia mūsų mintis ir elgesį. Jei savo viduje jautiesi nesėkmingu, tai kaip gali sektis mokslas, verslas, meilė? Kaip gali būti laimingas? Kaip gali turėti draugų – juk su nevykėliais niekas nenori draugauti. Kaip gali sektis meilėje? – užtat ir atsiranda baimė prarasti merginą. Kad ne taip skaudėtų dėl klaidingos iliuzijos skatinamų minčių, sukuriama dar viena iliuzija: „Aš neturiu sveikatos“. Šios iliuzijos genamas, pradeda sirgti kūnas: skauda galvą, nėra jėgų, energijos, kamuoja apatija ir nelaimingumas.

Taigi, esi situacijoje, į kurią Tave, Edvinai, atvedė Tavo mintys. Jos gali griauti gyvenimus ir likimus, bet gali ir kurti. Todėl Tu gali rinktis: graužtis dėl savo nesėkmių ar pasvarstyti, kas esi ir ką turi dabar. Jei pasirinksi antrąjį variantą, gali būti, kad atrasi, jog esi jaunas, puikus vaikinas, turintis prieš save viso pasaulio galimybes. Atrasi, kad turi materialinių sunkumų, bet atrasi ir tai, kad turi protą ir suvoki, jog nė vieno žmogaus reikalai nesiklosto tobulai, kad problemos yra sprendžiamos ir įveikiamos.

Tikėtina, kad galiausiai pastebėsi, jog šalia Tavęs yra nuostabi mergina – mylinti Tave ir norinti su Tavimi dalintis savo gyvenimu. Ir jei atsikratysi iliuzijų, suprasi, kad tai ir yra pats didžiausias tavo turtas, pati didžiausia Tavo sėkmė, pats didžiausias pasiekimas, prieš kurį nublanksta laikini sunkumai. Jei pasirinksi šitą kelią, po keliasdešimt metų kartu su ja švęsdamas auksines vestuves, vargu ar prisiminsi, kad kažkada seniai, „žalioje jaunystėje“, turėjai skolų, o kartais pralaimėdavai sporto varžybas. Nes žinosi: jei sėkmė būtų lengvai pasiekiama, tai nebūtų tikra sėkmė. Tikroji sėkmė būna tada, kai susiduriame su iššūkiais, kovojame ir laimime.

Psichologas
Arūnas Norkus