Išmanūs vaikai: tykančios grėsmės

1 Response

  1. Neringa parašė:

    Vertinu psichika.eu straipsnius, bet šis – itin paviršutiniškas, paminintis daug skirtingų dalykų, tačiau nei vieno išsamiau.

    \”Pavojinga net mokymosi tikslams.\” Taip, yra neigiamų dalykų, bet ribojant laiką galbūt tai galima spręsti. Juk vaikas užaugs, jis turės mokėti, kaip dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, tai bus kasdienybė, bet pusiausvyrą tam galima rasti. Be to, kur tyrimų rezultatai, kurie įrodo, kaip technologijos padeda mokytis. Ypač negalias turintiems žmonėms.

    \”Dažnai visą viešoje erdvėje pateiktą informaciją jie priima kaip nenuginčijamą, teisingą faktą. Kyla grėsmė, kad vaikams tampa sunkiau suvokti realaus ir virtualaus gyvenimo rėmus, atskirti teisingus faktus nuo prasimanytų.\” Teigti, kad kur kas didesnis informacijos kiekis visuomenėje nei kad buvo prieš 50 metų, yra pavojingas mokymuisi nėra teisinga. Kuri informacija teisinga, kas realu, o kas ne – tai problema, kurią turi taip pat ir suaugę, o kartu tai tikslas, kurį kelia jau daugelis mokyklų – išmokyti ieškoti, rasti ir atrinkti teisingą informaciją.

    Skiltis \”Didesnis patyčių mastas ir žiauresnės jų formos.\” galėjo būti dedikuota, kad tėvai turi domėtis tuo, kas vyksta vaiko gyvenime, žinoti, kad patyčios yra psichologinis smurtas ir už tai gali būti baudžiama. O galbūt pradėti nuo to, kad mokyti vaiką, kaip elgtis viešoje socialinėje erdvėje, o ne vien teigti, kad tai yra blogai, lyg tai reiktų uždrausti. Nepabėgsime nuo to, to prireiks moksluose, darbe, geriau gebėti tuo naudotis naudingais atvejais. Beje, Google, Facebook, Snapchat, kt. paskyras vaikas gali turėti nuo 13 metų, Youtube nuo 18, o nuo 13 su tėvų leidimu. Ar tėvai tai žino, ar laikosi? Gal tai labiau visuomenės švietimo problema, o ne vaiko, kuris patiria patyčias. O patyčių klausimas buvo visada opus, su technologijomis įgijo kiek kitas pasireiškimo formas, bet tai išliko ta pati problema.

    Labai sutinku ties \”vaikai – tėvų atspindys\”, džiugu, kad tam skirta baigiamoji ir visa didesnė pastraipa tam. Dar priďėčiau, kad tėvai atsakingi už vaiko praleistą laiką prie kompiuterinio žaidimo, Apps\’o ar tiesiog internetinėje erdvėje ir domėtis tuo, ką jis žaidžia, ko ieško, ką žiūri. Tėvai atsakingi už vaikams parenkamus žaidimus (įvertinant PEGI ar kitu standartu įvardytą brutalumą, pagal galimybes ir edukacinį žaidimo potencialą), bet ne pats vaikas turi nuspręsti (prilyginu tai, kaip maisto parinkimui, nes nusipirkti gali bet ką, tačiau tik nuo tėvų priklauso, kaip vaikui jie paaiškins, kas naudinga, o kas ne).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *