J. Bernatonis: „Mediacijos sistemos plėtrai Lietuvoje uždegta žalia šviesa“
Šiandien Vyriausybės pasitarime apsvarstytas Teisingumo ministerijos parengtas Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos projektas, kuriame pateikti pasiūlymai sudarys galimybes plačiau ir efektyviau taikyti mediacijos procedūras.
Vyriausybei apsvarsčius šią koncepciją, Teisingumo ministerija pradės rengti teisės aktų pakeitimus, būtinus taikinamojo tarpininkavimo plėtrai.
„Nors mediacijos procedūra civiliniuose ginčuose yra įteisinta nuo 2008 m., tačiau iš tiesų taikinamasis tarpininkavimas naudojamas retai. Kai kada žmonės net nieko nėra girdėję apie tokį ginčų sprendimo būdą, kuris ne tik leidžia sutaupyti bylinėjimosi išlaidas, bet ir atkurti socialinę taiką tarp šalių. Todėl nuspręsta imtis ryžtingų sprendimų, kurie padės Vakaruose populiariam mediacijos institutui įsitvirtinti Lietuvoje“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Siekiant užtikrinti kvalifikuotų mediacijos paslaugų teikimą, siūloma nustatyti papildomus reikalavimus mediacijos paslaugų teikimui, reglamentuoti mediatorių sąrašo sudarymą Mediacijos paslaugas, kurios būtų teikiamos valstybės organizuojamuose projektuose ar apmokamos iš valstybės lėšų, galėtų teikti tik tie asmenys, kurie bus įrašyti į mediatorių sąrašą.
Koncepcijos projekte siūloma nustatyti privalomą mediaciją tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu. Siūloma nustatyti privalomą mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena (pavyzdžiui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), ginčuose dėl nedidelių sumų (neviršijančių 1500 eurų).
Tam tikrais atvejais, kai yra taikaus ginčo sprendimo tikimybė, nukreipti šalis spręsti ginčą privalomos mediacijos būdu galėtų teisėjai, taip pat privaloma mediacija civilinių bylų atveju galėtų būti taikoma dalyje bylų, kuriose teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Privaloma mediacija būtų ir baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose privataus kaltinimo tvarka. Kitose bylose ši procedūra galėtų būti taikoma, tik jeigu būtų visos šios sąlygos: su tuo sutinka nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis, kai kaltininkas pripažįsta kaltę ir kai yra aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės.
Kai kuriose baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, nusikaltimai žmogaus gyvybei, žmoniškumui ir karo nusikaltimai) mediaciją taikyti būtų neleidžiama. Mediacija būtų galima ir po nuosprendžio priėmimo.
Taip pat siūloma taikinamąjį tarpininkavimą taikyti ir administraciniuose ginčuose. Mediacija būtų taikoma nagrinėjant ginčus administracinių ginčų komisijose, taip pat teismuose.
„Šioje koncepcijoje pateikti mediacijos plėtros pasiūlymai turėtų būti įgyvendinami atskirais etapais, vykdant tam tikrus bandomuosius projektus ir siekiant kurti gerąją praktiką. Iš pradžių privaloma mediacija galėtų būti nustatoma, pavyzdžiui, šeimos bylose, vėliau, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, kitose bylose“, – sako J. Bernatonis.