Jaučiuosi absoliučiai bevertė, nenaudinga, negraži, kvaila

1 Response

  1. Stefanija parašė:

    Kaip absurdiškai beskambėtų, man pačiai savo vertę pajusti padėjo tėvų kaltės pripažinimas:
    a. tėvai mane auklėjo lygindami su kitais, jų dėka išmokau save matyti ir vertinti kitų žmonių akimis, kurios buvo išimtinai kritiškos
    b. dėl savo nesugebėjimo auklėti tėvai jiems įtinkančias savybes praleisdavo arba užkabindavo „šaunuolė”, o blogoms skirdavo išimtinį dėmesį, nesibaigiančius kartais metų metus kartojamus priekaištus ir jų grandines ir nuolatinį lyginimą su kaimynų vaikais, kitais vaikais ir t.t.
    c. tėvų dėka išmokau save suvokti tik per lyginimą su kitais žmonėmis
    d. iš tėvų namų išeiti daug lengviau nei iš jų išmokytų mąstymo schemų, bet jei nori – įmanoma
    e. visą tolesnį gyvenimą turėsi tik save, savo protą, savo išvaizdą, savo jausmus ir supratimą, o ne žmones su kuriais tave lygino
    f. kitiems įtikti gali tik trumpam, kiti ateina ir išeina, o savo gyvenimą gyvensi ir su savimi būsi pati, todėl labai svarbu visų pirma atsižvelgti į save, elgtis taip kaip pačiai patinka
    g. kai savęs paklausiu, kas man svarbu, kas man patinka, kaip aš noriu elgtis ir taip elgiuosi – būnu patenkinta savo elgesiu daug dažniau, negu, kad kai elgiuosi, kaip kad įsivaizduoju kad kiti nori
    f. kai jaučiuosi bevertė, pasiimu lapą ir susirašau viską ką aš esu įdomaus/gero padarius per pvz pastaruosius metus. Kai viskas ant vieno lapo – taip akivaizdu, kad darau daug gero, daug ypatingo, daug vertingo.
    g. kartais pamirštu savęs paklausti ir susidaryti planą, bet labai reikia: ką galėčiau padaryti, kad labiau sau patikčiau: pvz. nueiti į kirpyklą, skirti 20 min kalbos mokymuisi kelis kartus į savaitę, išmesčiau senus drabužius, atsikelčiau anksti ir t.t. Kai vykdau tokį planą – vis labiau sau patinku.

    Tai žingsnis po žingsnio – sėkmės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *