Mane apspjovė… žodžiais
Skaitant pastarosios savaitės spaudą (ir ypač KOMENTARUS), verda kraujas: moterys, apipiltos benzinu su tikslu padegti, moterys, kurios ištyčiotos kaip nepakankamai vertingos mylėti savo šalį, moterys, kurios negali kviesti dėl smurto policijos, nes NUSIPELNĖ smurto dėl savo „barakudiškumo“.
Nenoriu vertinti pačių situacijų – ten, kur to reikia, lai niuansus aiškinasi teisėsauga – bet likau visiškai priblokšta kai kurių žmonių komentarų. Komentarų, pateisinančių (ir net išteisinančių) smurtą, palaikančių kito skriaudimą ir menkinimą. Iš tiesų labai pykstu (taip, psichologai irgi žmonės ir jie irgi pyksta!), kad egzistuoja kitų menkinimas, žeminimas, tyčiojimasis. Pykstu, kad tiek daug žmonių smurto – ypač psichologinio – nevertina rimtai.
Jei su fiziniu smurtu daugeliui jau viskas aišku (kai moteris ligoninėje lūžusiais šonkauliais, sunku ginčytis dėl smurto buvimo ar nebuvimo fakto), tai su emociniu/psichologiniu – prastoka. Šalia to, kad jis dažniausiai net nevertinamas rimtai, daugelis dar net ir nemoka atskirti emocinio smurto ženklų.
Sistemingas jūsų jausmų ignoravimas ir menkinimas yra smurtas. Patyčios yra smurtas. Jūsų pasiekimų nuvertinimas yra smurtas. Nuolatinis, piktybinis kritikavimas yra smurtas. Jūsų įžeidinėjimas yra smurtas. Jūsų gėdinimas ir kaltinimas dėl būtų ir nebūtų dalykų yra smurtas. Nuolatiniai „pamokymai“ ir paaiškinimai, ką jūs darote ne taip, yra smurtas. Perdėtas kontroliavimas yra smurtas. Naudojimasis galios pozicija prieš jus yra smurtas. Aiškinimas, kad jūs nusipelnėte tokio elgesio ir nepagarbos yra smurtas. Manipuliavimas yra smurtas. Bet koks elgesys su jumis, kuris yra skirtas jus įskaudinti, sumenkinti, pažeminti, paniekinti, pašiepti, kai jums tai nepatinka ir kai tai daroma tikslingai ir pasikartojančiai, yra smurtas.
Jei konflikte du žmonės yra lygūs, tai smurto atveju vienas žmogus visuomet yra galios pozicijoje, o kitas – negali apsiginti. Ir nesvarbu, kad pirmasis savo smurtavimą teisina kaip „priemonę pamokyti“, „pagalbą tobulėjant“, „atsparumo ugdymą“ ar kaip kažką, ko antras „nusipelnė“. Taip, smurtautojai iš tiesų kartais nuoširdžiai įsivaizduoja, kad savo smurtu padeda kitam! Nė velnio. Tai, ką daro smurtautojas, vis tiek yra smurtas, o šie pasiteisinimai – tik manipuliacijos, negebėjimas atjausti ir nuoširdžiai suprasti ir palaikyti kito. Savo piktu spjaudymusi jie nuodija, o ne „gelbėja“. Aš savo darbe ir savo asmeniniame gyvenime esu susidūrusi su tiek DAUG patyčių suluošintų žmonių, kad niekas manęs neįtikins, kad kito žeminimas gali būti „pagelbėjantis“ tobulėti ar pasikeisti „į gerą“ .
Apskritai, yra žmonės, kurie gali apsiginti (ar atsilaikyti) nuo patyčių ir žeminimo. Yra žmonės, apie kuriuos mes galvojame, kad jie gali apsiginti. Ir yra žmonės, kurie negali apsiginti. Jau dabar, būdama psichologė, su patyčių ir emocinio smurto tema susidurdama dar nuo studijų laikų, kai savanoriavau „Vaikų linijoje“, kai dirbau mokykloje, su tuo kasdien susidurdama savo privačioje praktikoje ir turėdama visas tas žinias, kurių, pvz., neturėjau mokykloje, jau sugebu atsirinkti, kad kai kažkas „apspjauna“ ir dar kai priverčia pasijusti, kad aš pati to „skreplio“ prisiprašiau, tai yra ne apie mane, tai yra apie tą žmogų, apie jo viduje įstrigusi vaiką, kuris tiesiog nežino, kaip kitaip sulaukti dėmesio.
Bet kaip reaguoti tiems, kurie su tuo gyvena kasdien, neturėdami nei psichologinių žinių, nei pakankamai atsparumo, nei pakankamai vidinės jėgos, nei užtektinai aplinkinių palaikymo?..
Vienas mano pažįstamas, talentingas žmogus, kažkada pasakė: „mane PARALIŽUOJA komentarai ir dėl to, aš nenoriu viešintis“. Sunku net įsivaizduoti, kiek dar talentingų, bet jautrių žmonių dėl tų nelemtų komentarų baimės neparašo knygos, neišranda vaisto, nepastato filmo. Sunku įsivaizduoti, kiek žmonių dėl tų nelemtų komentarų neišgyvena.
Psichologė – psichoterapeutė Kristina Paradnikė | www.psicentras.lt | fb.me/paradnike
P.S.: Nuorodoje esančio straipsnio gale yra surašyti pagalbos moterims centrų kontaktai visoje Lietuvoje. Išsisaugokite, jei turite bent menkiausią nuojautą, kad gali prireikti: http://psichika.eu/blog/vedu-guru-musama-vyro-moteri-moko-kad-reikia-atidirbti-karma/
O čia – pagalbos linijų kontaktai:
1. Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai
Tel. 8 800 28888
Darbo laikas: I-V 16:00 – 07:00
VI-VII visą parą
2. Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Tel. 116111
Darbo laikas: I-VII 11:00 – 21:00
3. Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.
Tel. 8 800 77277
Darbo laikas: I-V 16.00 – 20.00
4. Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
Tel. 8 800 66366
Darbo laikas: I-V 10:00 – 21:00
5. Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
Tel. 116 123
Darbo laikas: I-VII visą parą
Iliustracija: Cristian Newman
Sistemingas jūsų jausmų ignoravimas ir menkinimas yra smurtas. Patyčios yra smurtas. Jūsų pasiekimų nuvertinimas yra smurtas. Nuolatinis, piktybinis kritikavimas yra smurtas. Jūsų įžeidinėjimas yra smurtas. Jūsų gėdinimas ir kaltinimas dėl būtų ir nebūtų dalykų yra smurtas. Nuolatiniai „pamokymai“ ir paaiškinimai, ką jūs darote ne taip, yra smurtas. Perdėtas kontroliavimas yra smurtas. Naudojimasis galios pozicija prieš jus yra smurtas. Aiškinimas, kad jūs nusipelnėte tokio elgesio ir nepagarbos yra smurtas. Manipuliavimas yra smurtas. Bet koks elgesys su jumis, kuris yra skirtas jus įskaudinti, sumenkinti, pažeminti, paniekinti, pašiepti, kai jums tai nepatinka ir kai tai daroma tikslingai ir pasikartojančiai, yra smurtas.
Visa tai yra tiesa? Klausiu ,nes taip buvo elgiamasi visus septynerius metus ir tai skaitėsi normalūs darbiniai santykiai valstybinėje įstaigoje.
O kai taip su zmogumi elgiamasi 40m? :(
SVEIKI,man teko pries 30m. pakeisti gyvenama vieta,miestelis kurortinis visi savi,gyvenviete toliau nuo miesto centro joje apie 20 seimu gyvena visi gymynes,ir ka jus galvojat,keli metai praejo ramiai,kol as tylejau,kaime nutinka visokiu bedu ir kai as pradejau sakyti savo tiesa palikau bloga,jau daug metu nebendrauju su kaimynais,kur tik nesikreipiau visos instancijos nepadejo atsakymas keis gyvenama vieta,jau 10m.gyvenu uzsieni pailsejau nuo visu,bet kai grystu namo atostogu ju zvilksniai ,suprantu ko cia gryzai,buvo atveju kai kesinosi ir i gyvybe,galiu parasyti knyga kaip gali zmogus 30m.kesti smurta nuo kaimynu netikejau ,kad zemaiciai tokie kerstingi.
Visiškai sutinku su autore. Psichologinis smurtas lygiai toks pats baisus kaip ir fizinis. Jis gali labai rimtai susargdinti žmogų. Esu patyrusi psichologinį smurtą darbe. Tai tęsėsi 5 metus. Iš pradžių buvo net sunku susigaudyti , kas iš tikrųjų vyksta. Buvo lyg ir nekaltai viskas sakoma, kaip ir juokaujama, bet už juoku paslėpta agresija. Pvz buvo neleidžiama atostogų kelioms dienoms, nors prašiau prieš mėnesį, į savo vaiko vestuves, nes taip galejo parodyt savo galia. Viso to pasėkoje nustojau miegot, pradėjo pulti ligos, krito svoris, kol galų gale darbo vietoj sustreikavo širdis ir buvau paguldyta į ligonine. Iš ligonines išėjus tęsiau nedarbingumą, o vėliau išėjau iš darbo. O atgarsius išgirdau iš savo boses, kad taip atsitiko todėl, kad per daug geriau kavos. O įrodyti mobinga ir siaip psichologinį smurtą beveik neįmanoma įrodyti. Iš savo patirties sakau – tik bėkit kiek kojos neša, jei pajutot ,kad jus pjudo.
Tai gerai žinomas dėsnis – psichiką traumuoja TIK APLINKINIAI ŽMONĖS. Ir visai nesvarbu ar tai yra tavo tėvai, ar mokslo kolegos ar bendradarbiai. Svarbiausia tampa tai, kad auka negali apsiginti nuo šio smurto. Dažnas tai suvokia kaip….”aš to nusipelniau” ar „manęs nemėgsta”. Bet juk už to slypi baisi aukos kančia, kuri žaloja visą gyvenimą, beje, kartais auka neišlaiko ir…..
Puikus straipsnis, viskas taip gyvenime ir yra. Nuo nuolatinės kritikos ir patyčių, kartais nebesinori nei dirbti, nei imtis naujų iniciatyvų psichikos sveikatos srity, atrodo lyg, vis tiek niekam nepatiks, vis tiek atsiras būrys prieštaraujančių ir nuvertinančių atliktą darbą, įdėtas pastangas. Palaikymas ir pozityvus požiūris labiau stebina, negu patyčios…
P.S. Beje, Pagalbos moterims linija dirba I-VII visą parą – gal galima būtų patikslinti šią informaciją puslapyje :) Ačiū!
Problema tame, kad pati psichologija nesupranta savosios funkcijos. Ką ji gydo? Negi žmogaus kūną, mėsą? Juk psichologija dar vis nepripažįsta žmogaus Sielos egzistavimo. Jei pripažintų, viskas būtų aišku, kaip ant delno, o dabar pati psichologė tarsi prašo pagalbos iš visuomenės. Pati neapkenčia „blogiukų“, nesuprasdama, kad blogis su gėriu – tai vienovė, jie negali egzistuoti atskirai ir niekada neegzistuos. Juk neįmanoma supilti kalną, neiškasus duobės. Kodėl psichologija nepripažįsta pasaulio dualumo? Kodėl nemato proto antrosios pusės? Jei pripažintų žmogaus dvasinę sandarą, tai žinotų ir auksinę taisyklę – ko žmogus bijo, tą pritraukia, ko nekenčia, nuo to pats kenčia.
Pritariu apie viduje besislepiantį ir dėmesio trokštantį vaiką, bet ir čia norėčiau kai ką sukeisti. Tai ne vaikas, o gyvulys, atlydėjęs žemėn žmogų per visą evoliuciją ir suteikęs visą savo „atributiką“. Kaip susitvarkyti su savo keturkoju (sėdinčiu išorėje, ne viduje), turėtų mokyti mokykloje. O viduje paslėptas žmogus, kuriam iškišti galvą dar vis neleidžia gyvuliškasis protas. Gyvename ne šiaip sau gyvulišką gyvenimą, bet supergyvulišką. Deja, evoliucijoje taip ir turi būti.
Manau užteks rašyti, nieks nesupras.
Taip
Ar šantažas yra smurtas. Pvz., tu draugauji su vaikinu, jūs išsiskiriate ir jis ima gąsdinti, kad gali papasakoti kad tu darbe imei vokelius (nes tu jam pasipasakojai), siuntinėja artimiausiems nuogos foto (nes mylintis fotografavo)su prierašais kas dar norėtųsi tai pamatyti? Turi sms, įrašus, kuriuose kažkokia asmeninė privati tave galinti gėdyti info ir ją ima siuntinėti kitiems. Jei tai žmogus turintis paichinę negalią (kurią slepia) kokie galimi būtų protingi veiksmai? Kaip merginai atstatyti pasitikėjimą žmonėmis, savimi…? Dabar juk taip gailima turinčių psichinę negalią, bet tarp jų yra ir baisių žmonių. O kaip artimieji? Kaip jiems išgyventi tą košmarą…?
Labai teisingas autorė straipsnis ir pritariu pasisakiusiam „Viskas Atvirkščiai”.
Yra vienas bet.. kodė visada kaip „auka” parodoma moteris? Sutinku, kad daugeliu atveju taip ir yra, bet.. Kalbant apie dviejų žmonių santykius, gana dažnai moteris, fyziškai būdama silpnesnė neturi kitokio būdo, kitokio ginklo kaip įkąsti, kaip suźeisti ar pažeminti vyrą kaip tik žodžiais ir būdais išvardintais autorės. Vyras iš prigimties yra sutvertas gintis, ginti valstybę, šeimą, savo orumą… Vyrai beveik nemoka rodyti savo sipnumo, beveik nemoka ieškoti pagalbos kitur, daugeliu atveju vyras mąsto, kad su visom problemom jis gali ir turi susidoroti pats. Bent jau aš nežinau jokių pagalbos centrų skirtų vyrams nuo smurto artimoje aplinkoje ir nesvarbu fyzinio ar moralinio.
Ir tada, kada moteris „diskusijoje” yra stipresne kitaip tariant iškalbingesnė vyras griebiasi paskutinio savo ginklo fyzinė jėga.
Moterims tokiems atvejams pagalbos centrai yra. O tikrai yra tokių atvejų, kada vyras niekada nepakels rankos prieš moterį, žodžių ir iškalbingumo „bagažas” gerokai kūdesnis už moters.. Pandykit tokią moterį pas psihologą prisikviesti, jokių šansų.
Ir patikėkite, tokių atvejų yra tikrai daug.
O jei vyras moteriškas -taip ir yra !
Aš labai džiaugiuosi,kad vis garsiau kalbama šia tema.Ilgus metus patyriau psichologini smurtą iš artimiausių žmonių,kad esu stora,durna,nevykėlė ir taip man ir reikia.Visus tuos metus tikėjau,kad tai tiesa ir kaltinau save.To pasėkoj kūriau destrukcinius santykius ir pati jausdamasi nepilnavertė tą pačią nuostatą nesămoningai perdaviau dukrai.Po antrų skyrybų sugriuvus gyvenimui kreipiausi pagalbos ir po truputı nuo galvos viskas pradėjo stotis ant koju.Visiškai pasikeitė vertybės.Aš žymiai laimingesnė ir šiandien pati turiu savo nuomonę apie save.Daviau sau žodį,kad daugiau niakam neleisiu saves skriausti nei veiksmu,nei žodžiu.niekam.niakada.tam reikia drasos ir jegos ir supratimo ir pastangu.bet verta.Pastebiu nesveika atmosfera visur:darbe-kur žemininas,patyčios yra gyvenimo būdas,mokykloje-kur neturi supratimo apie asmenybės vystymă,poliklinikoj-Kkur ligonis yra paskutinėj vietoj po sistemos.Bet tokie straipsiai keičia gyvenimą.Ačiū
Su visa pagarba autorei , reikia kalbeti apie psichologinį smurtą jau seniai. Tik yra vienas bet, kodel pasak autores jį patiria vien tik moterys.Pirma nuo ko reiketų pradeti tai baigti vieną kartą skirstyti pagal lytį. Smurtą psichologinį, seksualinį, fizinį patiria ir vyrai ir moterys, dar geras klausimas kas daugiau. Skirstymas pagal lytį nėra geras kelias kalbant ir sprendžiant smurto problemas.
Na dėl to, moterys ar vyrai yra labiau linkę į smurtą, yra gana sudėtinga rasti atsakymą, nes smurtas pasireiškia įvairiai, dažnai netiesiogiai – ir netgi ne vien šiais būdais, kurie buvo pateikti. Jis gali pasireikšti ir klasta, o taip pačiam sąmoningai to nesuprantant pvz. gali negražų žmogų pagyromis įtikinti, kad jis yra gražus, bet pasąmonėje tikėtis, kad šis žmogus patikės tavo pagyrimais, ir dėl to sieks seksualinių santykių su kitais, tačiau bus atstumtas (nes iš tiesų nėra gražus) – ir tokiu būdu įskaudintas. Iš kitos pusės, gali žmogui pasakyti tiesiai, kad jis nėra patrauklus ir tai jį įskaudins, tačiau apsaugos nuo dar skausmingesnių atstūmimų tais atvejais, kai šis įsivaizduoja save patrauklesniu nei yra iš tiesų. Tačiau kad ir kaip besireikštų smurtas, klausimas visada kyla – o kam jis reikalingas? Juk be reikalo niekas nieko nedaro, turi būti kažkoks motyvacinis mechanizmas, paskata. Galima jų įvairių apsvarstyti, bet štai vienas iš tokių akivaizdžiausių – žmogus patiria malonumą ir palengvėjimą pažemindamas ir įskaudindamas kitą. iš vienos pusės galbūt dėl to, kad pats kenčia ir visada smagu matyti kenčiant kitą, iš kitos pusės galbūt dėl to, kad tiesiog jaučiasi gerai, kai kažkas yra už jį prastesnis – taip veikia hierarchiniai gamtos mechanizmai. Gal pasaulis ir yra toks – žiaurus, instinktyvus, gyvūliškas? Žmogus žmogui – vilkas. Tad klausimas, kur dar galima pasisemti laimės, džiaugsmo ir pan., kad nereiktų jos ieškoti kitų žmonių žeminime, skaudinime ir kitose smurto išraiškose? Jeigu praktiško ir patenkinančio atsakymo į šį klausimą nebus, smurtas kaip tęsėsi taip ir tęsis, kad ir kokias „policines” priemones jam benaudosime, jis tiesiog įgaus vis klastingesnis, mažiau tiesiogines formas, kurias atpažinti ir už kurias bausti bus vis sudėtingiau.