Jis sako, kad esu tobula, tik mano agresija privedė iki skyrybų

Klausimas: Nežinau net nuo ko pradėti… Išsiskyrėme su vaikinu. 6 metus buvome kartu. Iš jų 4 metus buvome susižadėję. Abu pridarėme daug klaidų, bet aš norėjau dar viską taisyti, o jis nebe. Dabar jau kraunuosi daiktus ir išvažiuoju atgal i Lietuvą, nes viskas įvyko išvažiavus į užsienį – jis dirba be išeiginiu, aš dirbau nekenčiamą darbą. Gal tai irgi įtakojo išsiskyrimą. Nežinau. Bet jis sako, kad viskas baigta, o vis tiek bučiuoja, dovanoja dovanas, naktimis nepaleidžia iš savo glėbio ir sako, kad myli ir nori man tik gero. Aš nežinau kaip man ištverti viską, ką galvoti, ar turėti dar vilties, kad mes būsim kartu? Vienintelė problema, kad jis mėgsta pameluoti man dėl nereikšmingų dalykų, o mano praeities patirtis ir mano tėvų tarpusavio santykis įtakoja mano įtūžio ir pykčio priepuolius dėl jo melo. Jis sako, kad esu tobula, tik tie pykčiai, mano agresija jį privedė iki skyrybų. Galvoju gal pradėti lankytis pas psichologą dėl savo pykčio tik nežinau ar tai padės jį susigrąžinti ir tai mane žudo, nes jis man yra visas gyvenimas ir aš nežinau kaip išgyvensiu be jo.. Prašau padėkit man..

Elena (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Elena,

Iš laiško suprantu, jog Tavo gyvenimas šiuo metu ant pokyčių slenksčio – skiriesi su ilgai šalia buvusiu artimu žmogumi, ruošiesi išvykti atgal į Lietuvą. Visgi laiške daug dviprasmybių – vienavertus rašai, kad jau išsiskyrėte, kad jau krauniesi daiktus ir išvažiuoji, tačiau čia pat klausi, ar dar turėti vilties; draugas sako, jog esi tobula, tačiau Tavo pyktis nepakeliamas; jis sako, jog viskas baigta, tačiau nepaleidžia iš savo glėbio. Panašu, kad priimti galutinį sprendimą iš tiesų labai sunku ir skausminga jums abiems. Visgi visame šiame laiške man trūksta informacijos apie tai, ką Tu galvoji ir jauti.

Galbūt dėl to kyla įspūdis, kad Tavo draugas yra labai galingas – jis gali nuspręsti, ar jūsų santykiams dar yra vilties, jis nusprendžia, kas su tavimi negerai ir nurodo, ką turi savyje keisti. Norėtųsi šioje situacijoje atsisukti į Tave ir tiek daug paklausti – ką tu jam jauti? Ką norėtum keisti jūsų santykyje? Ar gali būti, kad apskritai ėmeisi nekenčiamo darbo tam, kad būtum arčiau jo? Tuomet, galbūt šiame santykyje dažnai tekdavo paminti savo poreikius ir vertybes?

Svarbiausia, norisi paklausti, ar iš tiesų manai, jog pyksti dėl nereikšmingų dalykų? Vos užsimeni apie tai, kad melas Tave gąsdina, kad turi skaudžių patirčių, kurios tavęs nepaleidžia. Galiu tik įsivaizduoti, kokios tos patirtys ir kaip jos Tau trukdo susidūrus su melu artimuose santykiuose jaustis saugiai, pasitikėti antraja puse. Kitavertus, kažin, ar būtina turėti skaudžios patirties, kad melas netrukdytų pasitikėjimui kitu žmogumi. Lygiai taip pat man lieka neaišku, kokia tų nereikšmingų melų priežastis? Kas trukdo jam būti atviram su Tavimi?

Čia norisi pabrėžti, jog santykiai yra dviejų žmonių darbas ir tavo pyktis, kaip reakcija į dažną nenuoširdumą, negali būti vienintelė skyrybų priežastis. Taip pat kyla klausimas, kas vyksta tavo agresijos, pykčio priepuolio metu? Fizinis ar psichologinis smurtas lygiai toks pat skausmingas, nepriklausomai nuo to, kas poroje jį taiko. Galbūt tai, kaip išreiški savo pyktį yra pernelyg ekstremalus būdas? Taip pat iš to, ką rašai, atrodo, girdžiu Tavo draugo kvietimą keistis ir nebepykti, nereaguoti, tačiau negirdžiu jo ketinimo būti atviresniam. Čia galiu tik paspėlioti – galbūt jis nesupranta tikrosios tavo pykčio priežasties? Kartais tai, kas mums atrodo savaime suprantama, kitam turi būti aiškiai ir nuosekliai paaiškinta. Galbūt jis mano, jog supyksti dėl konkrečios žinutės ar konkrečių žodžių. Tokioje situacijoje galima bandyti nekaltinant pasidalinti, kaip jautiesi, kai jis pameluoja, kaip tai paveikia santykį su juo. Kitavertus, gali būti ir taip, kad jis tiesiog nenori nieko keisti.

Taip pat rašai, kad galvoji kreiptis pas psichologą dėl pykčio priepuolių. Turint skaudžių išgyvenimų, kurie nepaleidžia ir trukdo kurti santykius ar kenčiant nuo sunkiai valdomo pykčio lankytis pas psichologą iš tiesų gali būti labai naudinga. Tik negaliu tvirtinti, kad darbas su savo pykčiu padės susigrąžinti santykius – galbūt geriau supratusi save, savo poreikius pati nebenorėsi būti šiuose santykiuose. Svarbiausia priežastis kreiptis pas psichologą turėtų būti Tavo pačios pokyčių noras. Kartu su psichologu bandytumėte suprasti, iš kur tas pyktis, nuo ko jis Tave gina, kokius dar jausmus po savimi slepia. O turint omenyje dabartinę Tavo skausmingą situaciją, būtų naudinga pasvarstyti ir tai, ar šie santykiai apskritai yra tokie, kuriuose Tu galėtum būti laiminga? Kartu su psichologu būtų ištverti išsiskyrimo skausmą, atrasti savyje stiprybės, pamatyti, kiek daug gyvenimo iš tiesų yra net ir po atsisveikinimo su ilgai mylėtu žmogumi.

Linkiu sėkmės,
Psichologė Evelina Adakauskienė | Psichologijos namai
el.p.: adakauskiene.e@gmail.com, tel.: +37066262656