Juokas
0 (0)

juokasHenri Bergson „Juokas. Studija apie komizmo reikšmę”
Leidykla: Vaga
Vertėja: Goda Bulybenko

Anri Bergsonas (pranc. Henri-Louis Bergson, 1859 – 1941 m.) – Nobelio premijos laureatas, vienas iškiliausių XX a. pradžios Europos mąstytojų, Šopenhauerio, Nyčės, neoplatonizmo, Paskalio, Ruso idėjų tęsėjas, „gyvenimo filosofijos” atstovas ir intuitivizmo pradininkas.

Pripažinimą mąstytojui suteikė tokie veikalai kaip „Materija ir atmintis“ (1896), čia aptariama knyga „Juokas“ (1900), „Įvadas į metafiziką“ (1903), ir „Kūrybinė evoliucija (1907), kuriame apibendrino savo daugiamečio darbo įžvalgas..

„Juokas“ (pranc. Le Rire) yra laikomas svariu autoriaus įnašu į estetiką ir drąsiai gali būti priskiriamas meno psichologijos sričiai. Tai nėra dar viena abstrakti teorija, bet gili proceso analizė su praktiniais patarimais ir nuorodomis, puikiai pasitarnausianti režisieriams, scenaristams, komikams, įvairiausiems meno žmonėms ir tiesiog smalsuoliams.

Knyga sudaryta iš trijų skyrių, kurie savitai atskleidžia formos, judesių, situacijos, žodžio bei charakterio struktūras bei jų komiškąsias atmainas.

Schematizuotas racionalus mąstymas, asociatyvinė psichologija, mėginantys aiškinti sąmonės procesus kaip įvairių pasikartojimų seką, matuojamą kiekybiniais metodais, Bergsono nuomone, nepajėgia perteikti ir aprašyti visos žmogaus gyvenimo pilnatvės ir daugiamatiškumo. Vadovaujantis teorinėmis schemomis, visa individualios sąmonės procesų paletė niveliuojama iki primityvaus šablono ir grubiai iškraipoma. Sudėtingas konkretaus žmogaus pasaulis iš principo negali būti pažintas abstrakčiomis mokslinių sąvokų konstrukcijomis.

Tai reto talento ir labai subtilus mąstytojas, įstabus žodžio meistras, tad jo kūriniai yra laikomi vieni sunkiausiai verčiamų į kitas kalbas. Tikrai sveikintina iniciatyva šį tekstą įkūnyti ir į lietuvių kultūroje.

Nors knygelės tema atrodo lengva, o apimtis neįpareigojanti, tik 150 puslapių, galima labai apsigauti, nes tai tikrai kietas riešutėlis, kurį bus lengviau perkrimsti turint po ranka prancūzų, anglų, rusų ar kitos skaitytojui suprantamos kalbos vertimus. Išsiskleidę niuansai apie žmogaus dvasios gelmes, psichopatologiją ar sapno logiką atsipirks su kaupu paaukotas pastangas ir laiką.

Puiki dovana estetiškai sielai švenčių proga…

Kelios citatos:

„Komiškumas gali rastis tik iš to, kas yra griežtai žmogiška.” (16 p.)

„Gali būti, kad visuomenėje, sudarytoje tik iš protaujančių būtybių, niekas nebeverktų, bet tikriausiai būtų juokiamasi; o štai visada jautrios sielos, darniai sutariančios su gyvenimu, kuriame kiekvienas įvykis iššaukia emocinį atgarsį, juoko nepažinotų ir nesuprastų. pabandykite akimirką domėtis viskuo, kas aplinkui sakoma ir daroma, padedami vaizduotės veikite kartu su kitais, kurie veikia, jauskite su tais, kurie jaučia, galiausiai leiskite savo užuojautai sužydėti visu stiprumu: tarsi mostelėję burtininko lazdele pamatysite, kaip lengvi objektai ima sunkėti, o visus daiktus nukloja tamsus šešėlis.” (17 p.)

„… atsitraukite, žiūrėkite į gyvenimą tik kaip abejingas stebėtojas: daugelis dramų išvirs į komediją. Užtenka užsidengti ausis nuo muzikos šokių salėje, kad šokėjai iškart taptų juokingi.” (18 p.)

„Žmogaus kūno pozų, gestų ir judesių juokingumas yra tiesiogiai proporcingas to kūno panašumui į paprastą mechanizmą.” (34 p.)

„… laipsniškas perėjimas nuo painiavos iki ryškumo ir yra pats tikriausias įtaigos procesas.” (55 p.)

„Tik tada, kai aktorius virpa visa savo esybe, gali virpėti ir žiūrovai.” (109 p.)

„… to paties tipo psichinė patologija pasižymi slaptu potraukiu į save panašius. (124 p.)

„… kuo labiau abejotina yra kuri nors veikla, tuo labiau ja užsiimantieji linksta save laikyti kone šventikais ir reikalauja iš kitų nusižeminti prieš jų paslaptis.“ (132 p.)

„Protinga yra dvasios pastanga nepaliaujamai ir vis iš naujo prisitaikyti keičiant mintį, kai keičiasi objektas. Tai – proto lankstumas, kuris derinasi prie daiktų kismo. tai nepertraukiama mūsų dėmesingumo tąsa“. (135 p.)

Parengė: Edvardas Šidlauskas | psichika.eu

Literatūra:
Antanas Andrijauskas (2008). Neklasikinio mąstymo slinktys: gyvenimo filosofijos principų transformacijos Bergsono intuityvizme.
Henri Bergson (2014). Juokas. Vilnius: Vaga. 1-150 psl.
Bergson, H. (1900). Le rire. Essai sur la signification du comique.
Bergson, H. (1998). Laughter an essay on the meaning of the comic summary.
Бергсон, А. (1992). Смех. — М.

Knygos pagrindu skelbti tekstai: Apie tuštybę, Drama, kaip terapijos forma

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.