Kai mamos nuomonė tampa draugystės pabaigos pradžia
Tėvų nepasitenkinimas vaikų draugais – sena kaip pasaulis tema. Vieni tėvai tai nutyli, kiti pasako tiesiai: švelniai, ar aštriau. Bet kas iš tiesų nutinka vaikų draugystėms, kai į jas įsikiša tėvai?
Įsivaizduokite Luką. Jam dešimt metų ir jis su Deividu draugauja nuo pirmos klasės: sėdi kartu per pertraukas, dalijasi sumuštiniais, turi savo slaptą kalbą, kurios nesupranta jokie suaugusieji. Vieną vakarą prie vakarienės stalo mamai netyčia išsprūsta: „Nežinau, ar tas Deividas – geras vaikas.“ Nieko daugiau. Jokio draudimo, jokio ultimatumo.
Ar viena tokia frazė gali per kelis mėnesius paversti geriausius draugus svetimais žmonėmis? Būtent šį klausimą nusprendė moksliškai ištirti Mykolo Romerio universiteto profesorė prof. dr. Goda Kaniušonytė kartu su JAV Floridos Atlanto universiteto mokslininkais prof. dr. Brett Laursen ir dr. Mary Page Leggett-James. Jų tyrimo rezultatai neseniai paskelbti prestižiniame žurnale „Child Development“, gali nustebinti tėvus.
Draugystė – kaip augalas bendrame vazone
Jei palygintume draugystę su augalu vazone: jam reikia šviesos, vandens, priežiūros. Kol abu vaikai augalą puoselėja – susitinka, dalijasi paslaptimis, palaiko vienas kitą – jis žaliuoja. O jei viena vazono pusė staiga atsiduria šešėlyje, kažkam tiesiog staiga uždarius langines. Augalas nemiršta akimirksniu. Jis tiesiog pamažu nustoja augęs.
Tyrėjai dvejus metus stebėjo beveik 400 Lietuvos vaikų ir paauglių draugystes. Tai nebuvo atsitiktiniai pažįstami – buvo analizuojamos artimiausios, abipusės draugystės, kai abu vaikai vienas kitą įvardijo geriausiais draugais. Atrodytų, tokie ryšiai turėtų būti tvirti. Vis dėlto maždaug trečdalis tokių draugysčių per metus iširo.
Kai langinės užsidaro pačios
Įdomiausia dalis – ne tai, kad draugystės iširdavo, o kaip tai nutikdavo. Vieni vaikai, panašiai kaip Lukas, tiesiog patys pradėdavo trauktis: galbūt norėdami nuraminti mamą, galbūt paklusdami nesąmoningam spaudimui. Tačiau stipresnis pasirodė kitas, subtilesnis kelias. Motinos nepritarimas retai paveikdavo patį vaiką tiesiogiai, dažniau jis lyg šaltas vėjas pūsdavo į draugo pusę. Draugas pradėdavo jaustis nepageidaujamas svečiuose, tarsi svetimas prie bendro stalo. Palaipsniui draugas pats pradėdavo jausti mažiau šilumos ir palaikymo toje draugystėje. Būtent jausmas, kad draugystė nebeduoda to, ko norisi, ir tapdavo lemiamu smūgiu. Prisiminus augalo vazone metaforą, motina tarsi uždaro langines vienoje pusėje ir draugas, atsidūręs kitame krašte, palaipsniui nustoja gauti pakankamai šilumos.
Tyrimo bendraautorius profesorius dr. Brett Laursen teigia, kad motinos gali imtis nepaprastai veiksmingų priemonių, ardydamos draugystes, kurios joms nepatinka.
Kaina, kuri mokama ne iš karto
Ar tai galima būtų vadinti mamų laimėjimu? Tyrėjai perspėja – retai. Ankstesni šios mokslininkų komandos tyrimai rodo, kad tėvų kišimasis į vaikų draugystes lemia stipresnį vaikų maištą, elgesio bei emocines problemas ir – kas ypač skaudu – atstūmimą iš bendraamžių būrio. O draugystės netekęs vaikas nebūtinai susiranda geresnę: kartais lieka vienas, kartais pasirenka dar sudėtingesnę kompaniją. Juk klasėje, kaip ir gyvenime, pasirinkimų ratas nėra begalinis.
Profesorė dr. Goda Kaniušonytė pastebi, kad dažnai vaikai draugystės atsisako tiesiog norėdami išlaikyti ramybę namuose, užuot pakeitę nuomonę apie savo draugą.
Taigi nėra tokio paprasto patarimo kaip „drausti ar nedrausti“. Tyrimo rezultatai rodo, kad tėvai iš tiesų turi įtakos vaikų draugystėms. Tačiau ši įtaka gali veikti netiesiogiai. Tad vietoje griežto nepritarimo mokslininkai siūlo kitą kelią: verta investuoti į šiltus, atvirus santykius su vaiku. Būtent tokia atmosfera namuose, o ne uždrausti draugų sąrašai, padeda vaikams patiems atpažinti netinkamas draugystes ir atsispirti neigiamai bendraamžių įtakai. Nes galiausiai svarbiausia ne tai, kokias draugystes nutrauksime, o tai, kokias padėsime sukurti.
Ir tai, kad šį nematomą procesą pavyko moksliškai „pagauti“ bei aprašyti, – Lietuvos ir JAV mokslininkų bendro darbo nuopelnas, sulaukęs pripažinimo viename autoritetingiausių pasaulio raidos psichologijos žurnalų, žiniasklaidos dėmesio JAV ir net Azijos regione.
Plačiau skaitykite: https://www.mruni.eu/news/vaiku-draugystes-ir-tevu-nepritarimas/
Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė