Kaip akoholio vartojimo ribojimas įstatymais paveikė Lietuvos gyventojų sveikatą?

Balandžio 7 d. posėdyje, planuojant sugrįžti prie svarstymų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija domėjosi ir susipažino su dviejų tyrimų, atliktų skirtingų mokslininkų komandų, rezultatais. Komisijos nariai tikisi, kad tyrimų išvados padės priimti labiau pagrįstus ir argumentuotus sprendimus.

Kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką

2020 m. tarptautinė mokslininkų komanda pradėjo penkerius metus truksiantį mokslinį tyrimą, kuris apims 2016–2018 m. laikotarpį. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių alkoholio kontrolės politikos pokyčius, nustatyti, kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką, tai pat, ar tai padėjo sumažinti eismo įvykių ir smurto atvejų skaičių.

Posėdyje dalyvavęs vienas iš tyrėjų, Kanados Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto direktorius, Priklausomybių ir  psichinės sveikatos centro vyresnysis mokslininkas prof. dr. Jiurgenas Rėmas (Jürgen Rehm) pristatė Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto finansuojamą mokslinį tyrimą ir alkoholio kontrolės politikos poveikio mirtingumui ryšį.

Pranešėjas pažymėjo, kad mirtingumas Lietuvoje iki 2007 m. augo, o vėliau, 12 metų laikotarpyje, labai sumažėjo. Tyrimo metu buvo keliamas klausimas, ar šį mažėjimą lėmė alkoholio kontrolės politikos priemonės. J. Rėmas, demonstruodamas ir kitų užsienio šalių alkoholio mokesčių didinimo ir mirtingumo ryšį nusakančius skaičius, akcentavo, kad alkoholio mokesčiai turi didelę įtaką mirtingumui, tačiau kartais įtaka yra matoma tik trumpuoju periodu.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje, 2017 m. padidinus mokesčius alkoholiui, buvo išvengta 1155 mirčių per metus – tai sudaro beveik tris proc. visų mirčių. 2018 m. sausio mėn. įvestas amžiaus cenzo ribojimas alkoholiui taip pat turėjo įtakos 18 ir 19 amžiaus asmenų, ypač vyrų, mirtingumui.

J. Rėmas, užbaigdamas tyrimo pristatymą, akcentavo, kad alkoholio prieinamumo sumažėjimas turi įtakos mirtingumui nuo visų priežasčių ir ilgina gyvenimo trukmę, ypač tarp vyrų.

Tyrime dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Štelemėkas, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorė Ilona Tamutienė – Komisijai pristatė savo tyrimus, kurie apima alkoholio kontrolės politikos poveikio vertinimą Lietuvoje, alkoholio žalos kitiems, nei geriantysis, vertinimą bei darbuotojų blaivumo patikros rezultatus Lietuvos įmonėse.

Pranešėjai akcentavo, kad kompleksinė alkoholio kontrolės politika gali būti siejama su bendro mirtingumo mažėjimu Lietuvoje, yra stiprios prielaidos sieti alkoholio kontrolės politiką su augančia tikėtina gyvenimo trukme, ypač tarp vyrų; taip pat matomos prielaidos, kurios leidžia kelti mokslines hipotezes vertinant alkoholio reklamos apribojimą ir mažesnį paauglių alkoholio vartojimą. Kartu atkreiptas dėmesys, kad įmonių ir gyventojų sumokėti akcizai už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus padidino biudžeto pajamas. Apibendrinant tyrimo išvadas, mokslininkai siūlė neliberalizuoti alkoholio politikos, nes tai gali sukurti prielaidas neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių augimui.

Alkoholio vartojimo aplinka ir įpročiai Lietuvoje

Alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročių tyrimo, atlikto 2016–2020 m., rezultatus Komisijai pristatė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentai dr. Vita Karpuškienė ir dr. Algirdas Bartkus.

V. Karpuškienė Komisijai išdėstė tyrime išskirtas vartotojų grupes ir vartojimo ypatumus, t. y. girtaujančiųjų ir reguliariai vartojančių alkoholį grupę, kurią 2016–2020 m. sudarė atitinkamai apie 5 ir 8 proc., progomis vartojančių alkoholį grupę, kuri 2016–2019 m. didėjo po 2 proc. kasmet ir 2019 m. sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų, tačiau 2020 m. sumažėjo ir papildė nevartojančiųjų alkoholio grupę.

Pranešėja apžvelgė kiekvienos grupės portretą: girtaujančiųjų grupę (5 proc.) sudarė daugiausia vyrai (90 proc.), t. y. aktyvaus darbingo amžiaus (30–60 metų) žmonės, kurių yra 48 proc., jaunimo (15–30 metų) – 21 proc.; 59 proc. yra kaimo gyventojai, 22 proc. gyvena didžiuosiuose miestuose, o likusieji 19 proc. – kituose miestuose; dauguma respondentų (75 proc.) turi vidurinį arba žemesnį išsilavinimą, aukštesnį arba aukštąjį mokslą baigusių respondentų yra apie 7 proc.; daugiau kaip pusė iš jų nedirba, dauguma apklaustųjų (54 proc.) savo finansinę padėtį įvardija – bloga ir tik 7 proc. – gera.

Reguliariai vartojančių alkoholį (7–8 proc.) portretas 2019 m. atrodė taip: daugiausia vyrai (75 proc.), 93 proc. – vyresni nei 30 metų, 44 proc. yra kaimo gyventojai, 34 proc. gyvena didžiuosiuose miestuose, o likusieji 22 proc. – kituose miestuose; dauguma respondentų (83 proc.) turi vidurinį arba spec. vidurinį išsilavinimą, aukštąjį mokslą baigusių respondentų yra apie 10 proc. Užimtieji sudaro 76 proc., dauguma – darbininkai ir dirbantys ūkio darbus; 23 proc. nedirba, iš kurių: 10 proc. yra bedarbiai, 13 proc. – pensininkai; 78 proc. vedę arba gyvenantys su partneriu, 11 proc. vienišų. Dauguma apklaustųjų (60 proc.) savo finansinę padėtį įvardina – vidutine arba gera ir 36 proc. – bloga.

Progomis vartojančių alkoholį (52 proc.) portretas 2019 m: šią grupę sudaro apylygiai vyrai/moterys (45/55 proc.). 17 proc. – 15–29 metų, 83 proc. – vyresni nei 30 metų; 26 proc. yra kaimo gyventojai, 46 proc. gyvena didžiuosiuose miestuose, o likusieji 28 proc. – kituose miestuose. 52 proc. turi spec. vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą, 74 proc. – specialistai ir vadovai; 24 proc. nedirba, iš kurių: 5 proc. yra bedarbiai, 19 proc. – pensininkai, 70 proc. – vedę arba gyvenantys su partneriu, 30 proc. vienišų. Dauguma apklaustųjų (73 proc.) savo finansinę padėtį įvardija – vidutine arba gera ir 22 proc. – bloga.

Visų grupių išgertas alkoholio kiekis 2016–2019 m. mažėjo nuo 7,5 iki 5,4 standartinių alkoholio vienetų per savaitę (SAV). Tačiau 2020 m. – padidėjo. Girtaujančiųjų išgertas kiekis sumažėjo nuo 30 iki 19 SAV. Progomis geriančiųjų išgertas kiekis 2016–2019 m. nepasikeitė ir svyravo tarp 3,5–4,3 SAV per savaitę, tačiau 2020 m. išaugo. Ši grupė susitraukė, tačiau išaugo išgertas alkoholio kiekis.

Tyrime dalyvavę visi apklaustieji alkoholio prekybos ir reklamos apribojimus vertina daugiau teigiamai, nei neigiamai ir toks požiūris išlieka. Palankiausiai visas priemones vertina negeriančiųjų grupės apklaustieji. Daugiausia palaikymo susilaukė amžiaus ribojimo įvedimas. Daugiausia neigiamo vertinimo susilaukia akcizo didinimas, antra priemonė pagal neigiamą vertinimą yra alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimai.

A. Bartkus informavo Komisiją, kad jo nagrinėta aptariamo tyrimo dalis buvo susijusi tik su akcizais. Pranešėjas pastebėjo, kad po to, kai būdavo didinamas akcizas, alkoholinių gėrimų kainos ūgtelėdavo, o konkurencija nulemdavo asortimento pokyčius. Ekspertas išvardijo sąlygas, kada akcizų pasikeitimai galėtų turėti įtakos ir veikti alkoholio vartojimą: turėtų būti uždara rinka, egzistuoti menka konkurencija tarp vietinių pardavėjų, vykti kainų ir asortimento kontrolė, t. y. turėtų būti panaikinta laisvoji rinka. Pranešėjas akcentavo, kad įsivertinus, jog akcizų didinimas neveikia vartojimo, reikėtų turėti tai omenyje priimant sprendimus.