Kaip atpažinti narcizą-teroristą ir ar tikėti jo meile?

Klausimas: Situacija tokia. Turiu draugą, kuris jaunesnis 14 metų, jis sako, kad aš jam esu pirmoji, tikroji meilė, svajonių moteris ir idealas. Esu vienintelė jam graži. Jis iki manęs turėjo draugių, turėjo žmoną, bet sakė, kad ten nebuvo meilė, o tik šiaip, nes tik su manim suprato, kas yra meilė. Ir dabar jis gailisi, kad su jomis buvo, jam šlykštu, kad turi vaiką su viena, jam norėtųsi, kad viskas būtų buvę su manim. Ir jis to paties reikalauja iš manęs.

Aš turėčiau gailėtis savo praeities, gailėtis, kad turėjau vyrą, kad turiu su juo vaiką, turėtų būti šlykštu, kad buvau su kažkuo, o ne su juo. Turėčiau grožėtis vien tik savo draugu, žavėtis juo. Negaliu bendrauti su senais šeimos draugais, nes jie bendrauja su mano buvusiu, o jam tai šlykštu. Turiu kelis patinkančius aktorius ir žiūrint filmą pasakiau, kad jie gražūs, tai labai įsižeidė. Pasakė, kad aš jam šlykšti, nes man gražus kiti vyrai. Išvadino visokiais žodžiais, kad aš tokia pati kaip visos, kurios grožisi kitais vyrais. Nes jis kitų moterų nemato, jam nėra kitų gražių, tik aš. Kad ir kokia mylima būčiau, bet išgėręs kelis kartus jis mane sumušė, pasiteisino, kad aptemo sąmonė ir prisiekė, kad daugiau taip nebus. Nors ne kartą buvo atėmęs telefoną, tikrino skambučius, o kai garsiai viešoje vietoje pasakiau, kad gražintų, pasakė, kad tuoj gulėsiu su perskelta galva. Paskui pasiteisino, kad pasakė iš pykčio ir taip nepadarytų… Ar reikia gailėtis savo praeities? Gal aš kalta ir neteisingai elgiuosi? O gal draugas turi kažkokių problemų ir nemyli manęs? Būčiau labai dėkinga už Jūsų nuomonę. Albina

Atsakymas:  Sveika, Albina. Iš to kaip aprašote savo draugo reakcijas, atrodo, kad jis yra gana primityvus narcizas, kuriam reikia mamos, mylinčios tik jį vienintelį ir nepakartojamą pasaulyje, dar gi visiškai besąlygiškai ir atsidavusiai, o ne save gerbiančios moters meilės bei lygiaverčių partnerystės santykių.

Manau, kad šis žmogus jūsų tikrai nemyli, jis, tiesą sakant, ir nesugeba mylėti, jo emocijos jūsų atžvilgiu svyruoja nuo svajonių princesės „meilės“ iki pasišlykštėjimo ir pasidygėjimo. Beje, jis, nors ir gali atrodyti tikras savimyla, iš tikrųjų nemyli ir pats savęs, giliai viduje nepasitiki, kad yra vertas tos meilės ir nuolat laukia, kad jį vis tiek anksčiau ar vėliau išduosite, atmesite (greičiausiai kaip ir visos kitos, įskaitant ir jo motiną). Ko gero, neužilgo to ir sulauks…

Eilinį sykį galės pasitvirtinti savo nuostatą, kokios „tos moterys visos baisios, bjaurios, blogos ir nepatikimos“. Žinoma, šis žmogus nuolat ieško ir randa visos šios (iš tikrųjų savo!) bjaurasties patvirtinimų bei įrodymų, registruoja kiekvieną jūsų judesį, elgesio niuansą, kontroliuoja visus jūsų jausmus ir pojūčius, mato kiekvieną jūsų žvilgsnį, šypseną, ir neduok dieve, ji skirta ne jam… Šiukštu, jūs negalite žavėtis net kino aktoriais, nes jie yra jo konkurentai! Vyro noras, kad moteris nuolat juo žavėtųsi, garbintų, be perstojo gerėtųsi yra vaiko noras, kad mamai jis būtų pats gražiausias, mylimiausias stebuklas pasaulyje. Iš tikrųjų kiekvienas vaikas sėkmingoje raidoje tai ir turėtų patirti. Tai reikalinga tam, kad viena individo vystymosi fazė sklandžiai pereitų į kitą etapą, o suaugęs toks žmogus galėtų priimti, mylėti ir pasitikėti savimi bei brandžiai mylėti kitą žmogų.

Nesubrendėlis narcizas-teroristas vyras trokšta, kad idealizuojama moteris neatsitrauktų nuo jo nė per žingsnį, gyventų jo gyvenimu, jo pasauliu, tiesiog juo kvėpuotų: galvotų tik apie jį, būtų visada šalia, kai tik jam jos prireikia, kitaip tariant, jis nori patupdyti savo „paukštytę“, „voverytę“, „beždžionėlę“ ar kitą mylimą gyvūniuką – savo nuosavybę – į narvą. Toks žmogus tikisi absoliutaus ir besąlygiško atsidavimo, beatodairiškos meilės, begalinio rūpesčio  ir priklausymo tik jam vienam.

Tokiems traumuotiems žmonėms dažniausiai labai trūko besąlyginės meilės ir saugumo iš savo tėvų, paprastai, motinos, tad vėliau jie visą gyvenimą ieško, kas gi galėtų užpildyti jų niekada neužpildomą tuštumą ir vienatvę, patenkintų nepasotinamai žvėrišką meilės ir priklausymo alkį. Jie yra apsėsti iliuzijos, kad egzistuoja tokia moteris – viena vienintelė ir nepakartojama, kuri atstos jam visą pasaulį, pagaliau jį išgelbės ir išspręs visas jo problemas bei negandas. Jis trokšta susilieti su savo „mylimąja  ir tapti su ja viena nedaloma visuma arba – tarsi kokiais neperskyriamais dvyniais.

Tokie žmonės giliai viduje jaučiasi lyg bejėgiai kūdikiai: pasimetę ir vieniši šiame šaltame ir žiauriame pasaulyje. Šiaip jie gali būti gana protingi, išsilavinę, turėti neblogą darbą, taipogi jie gali būti visai gerai įsitvirtinę socialiniame gyvenime, turėti normalų darbą, uždirbti neblogą atlyginimą, bet emocine prasme jie tiesiogine ta žodžio prasme prilygsta mažiems vaikams.

Moteris gali bandyti atstoti tokiam vyrui tą jo tobulą moterį – mamą, tik deja, tai nėra įmanoma. Idealizacija greitai virsta nuvertinimu ir agresijos pliūpsniu. Visa tai, Albina, jūs jau puikiai žinote. Suteikusi jam dar vieną šansą, galite lengvai prognozuoti tolimesnę įvykių seką. Ilgainiui jums visa tai turėtų gerokai įgrįsti, jūs greičiausiai vis labiau pyksite ir galbūt norėsite nutolti, o jis vis labiau kabinsis į jus, pyks, nirš, gal net pradės keršyti, kad jam nepaklūstate, o po to stengsis bet kokia kaina susigrąžinti buvusią simbiozę: prisieks jums amžiną savo meilę, žadės aukso ir sidabro kalnus. Gyventi su tokiu vyru – tarsi nuolat suptis sūpuoklėse, kai šalta čia pat virsta karšta, o rojus virsta pragaru.

Ko gero, šis vaikinas iš pradžių jus labai idealizavo, matė jumyse tobulą būtybę, o jo svajonės jėga buvo tokia stipri, kad jūs beveik taip ir pasijutote. Žinoma, labai trumpai, tol kol veikė idealizacijos kerai ir kol išpildėte jo lūkesčius. Vėliau greičiausiai jį apėmė nerimas, kad jūs galite jį palikti, užvaldė pyktis, kad neatitinkate susikurto jo tobulos moters paveikslo, o tada ir prasidėjo visi jo persekiojimai, priekaištai,  kaltinimai,  grasinimai bei smurtavimas…

Vyriškis beveik jus įtikino, kad esate kalta, nes jums yra brangūs žmonės, kurie buvo jūsų praeityje ir yra iki šiol, taip pat, jog esate kalta, kad jūs jo iš tikrųjų nemylite, nes neskiriate šimtaprocentinio savo dėmesio, be to, anot savo draugo, dėl jo turėtumėte visiškai atsisakyti visos savo praeities, savo draugų, o gal ir tėvų, nes jie irgi iš praeities? Ir dėl jo, žinoma, turėtumėte išsižadėti net savo VAIKO…

Gal visai ir natūralu, kad pilnametis „vaikas“ negali pakęsti didžiausio savo konkurento – kito vaiko? Jūsų draugo akimis, turėtumėte šlykštėtis savo pačios vaiku, nes jis yra ne nuo jo. Bet argi tai nėra pati kvailiausia nesąmonė, kokią tik įmanoma sugalvoti? Na jūs pati, Albina, pabandykite pažvelgti į šią situaciją iš šono, lyg visa tai jums pasakotų kita moteris, tarsi tai būtų ne jūsų istorija, o kažkokios jums mažiau ar daugiau pažįstamos moters, ką jūs pamanytumėte apie visa tai? Ką jai patartumėte?

Nustokite save apgaudinėti

Ar suvokiate, kad smurtas, prievarta yra visiškai nesuderinami su meile, ir nėra pateisinami jokiais atvejais. Atsikvošėkite gi pagaliau. Nustokite apgaudinėti save. Prieš jus naudojama reali fizinė ir  psichologinė prievarta, jūs esate bauginama, jums grasinama. Ar suvokiate tai?

Taip pat jums reiktų atsigręžti į save. Pagalvokite, kodėl įsitraukėte į tokius santykius, kada dar kentėte nuo smurtavimo, kas su jumis panašiai elgėsi?  Galbūt jums vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu, kuris padėtų jums išgyti, nes dabar vėl atkartojate savo traumas.

Taigi, miela Albina, jei norite ramesnio gyvenimo, lygiaverčių santykių, meilės, ko gero teks kuo greičiau sprukti nuo tokio gerbėjo. Sėkmės jums!

Psichoterapeutė Ramune Pajuodyte-Milašienė / 15min.lt
psichoterapeutas.com | porosterapija.lt