Kaip atsikratyti minčių, jog geram vaikinui esu per prasta?
Klausimas: Sveiki, noriu pradėti nuo to, kad esu su judėjimo negalia. Visada savo negalios nesureikšmindavau eidavau visur kur tik galiu, aktyviai dalyvaudavau. Turiu daug draugų, ir draugės tokios, kad galiu skambint ar rašyt joms, bet kuriuo paros metu. Visada buvau ir esu nepataisoma optimistė, pasiruošus padėt visiems visur ir visada. Studijų paskutinis kursas, savanorystė, skubėjimas, lėkimas stresas ir sveikata pašlijo taip, kad guliu lovoj…
Gulėjimas nusimato ilgas, vėliau reabilitacija… Žinau, kad ne pasaulio pabaiga tai ir po metų grįšiu su trenksmu į mokslus ir pamažu į visus darbus…
Domiuosi psichologija senai, kaip ir žinau visas teorijas, kad viskas kas bloga greit praeina ir po audros nušvis saulė ir mano gyvenime, kad rūpesčiai laikini ir tai tik pamoka ateičiai, kad taip nutiko, jog nesaugau savęs ir savim nesirūpinu, juk aš vis gi neįgali. Tačiau tas aktyvumas padėdavo užmiršt, kad aš neįgali, kad be vaikino, nors bendraamžes jau šeimas sukūrę…. Dabar, kai daug laiko lovoj, daug laiko ir apmąstymams…. Ir vidinis kirminėlis vis neapleidžia primindamas, kad nesugebu baigti pradėtų darbų…. Kad kažką darau ne taip, kad mano negalia ir taip atbaido vyrišką giminę, o aš su savo psichologiniais išvedžiojimais iš viso juos gąsdinu…. Kad būdama tokioj padėtyje išvis negaliu nieko prisileisti, jei ir atsirastų kas, nes būčiau tik našta sveikam protingam intelektualiam vaikinui….
Kaip atsikratyt visų tų minčių su visu dar likusiu optimizmu įsikibti į gyvenimą ir parodyti, kad su visais savo trūkumais galiu įveikt visas negalias ir esu tokia stipri, kaip anksčiau?….
Greta (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas, Greta,
Skaitydama tavo laišką džiaugiuosi, kad save vertini, kaip optimistę, o savivertė yra labai svarbu, nes žmogaus mintys daro įtaką jo savijautai. Savo laiške išsakai daug dalykų, kurie gali tau padėti: turi daug draugų, gali skambinti draugėms bet kuriuo paros metu, žinai, kad po metų grįši į mokslus su trenksmu – turi ateities planų. Žmonės dažnai galvoja apie tai, kaip jie gyveno praeityje, prisimink, kai gyvenai labai aktyviai, galbūt pagalvodavai, kad kartais būtų neblogai pailsėti, taigi išnaudok šį apmąstymų laiką ateities planų kūrimui, pokalbiams su draugėmis, sakai, kad domiesi psichologija – domėkis tuo, kam nerasdavai laiko.
Be to, kad esi optimistė ir turi pomėgių, dar studijuoji, savanoriavai, tai kodėl turėtum būti našta protingam sveikam intelektualiam vaikinui? Pabandyk įvardinti sau, kodėl galėtum būti ne našta, o dovana jam. Taip pat, kalbant apie judėjimo negalią, tu ją turi, sakai, kad anksčiau jos nesureikšmindavai, eidavai visur, kur tik gali, bet dabar, kaip suprantu, ją sureikšmini. Kas tavyje pasikeitė? Kokios mintys tave aplanko? Kodėl? Panašu, kad aktyvus gyvenimas tau padėdavo tas mintis nustumti į šoną. Taigi turi du pasirinkimus – arba aktyviai gyventi ir nukreipti mintis kita linkme, turiu galvoje aktyvų gyvenimą, kurį gali gyventi netgi gulėdama lovoje: jau minėti pokalbiai su draugėmis ar domėjimasis psichologija, kurią tu mėgsti arba keisti savo mintis – atrasti savyje ir gyvenime kuo daugiau gerų dalykų, pabandyti iš negatyvios minties išgauti pozityvią. Pvz: „gerai, kad taip atsitiko, nes……).
Sėkmės!
Psichologė Aistė Jankauskaitė | Tel. nr: +37062767285
el.paštas: jankauskaiteaiste@gmail.com
Iliustracija: © Oliver Rossi/Corbis