Kaip augalai gali padėti mūsų psichikos sveikatai?

Kasdieniai įpročiai ir natūralios priemonės emocinei sveikatai

Pasak mokslininkės, nervų sistemai itin svarbu suteikti poilsio – nuo kokybiško miego iki gebėjimo trumpam atsiriboti nuo kasdienio triukšmo. Meditacija, sąmoningumo (angl. mindfulness) praktikos ar nuoširdus pokalbis gali padėti nuraminti mintis ir sumažinti įtampą. Palaikymo bendruomenė, priklausymo jausmas ir išgirstas žodis mažina vienišumo pojūtį, kuris, kaip rodo tyrimai, stipriai veikia psichinę būklę.

Ne mažiau svarbi ir mityba. Nauji tyrimai atskleidžia stiprų smegenų ir žarnyno ryšį – vadinamąją žarnyno–smegenų ašį. Fitocheminės medžiagos, esančios vaistiniuose augaluose, gali teigiamai paveikti žarnyno mikrobiotą ir net nervų sistemos veiklą. Todėl vaistažolės tampa natūraliu psichikos sveikatos palaikymo būdu.

Gerai ištirtos vaistažolės stresui mažinti

Moksliniai tyrimai rodo, kad nuotaiką ir emocinę pusiausvyrą gerinti gali levandos, šafranas, paprastosios jonažolės, migdomosios vitanijos (ašvagandos), raudonžiedės pasifloros ir rausvažiedės rodiolės. Klinikiniai duomenys patvirtina, kad šie augalai padeda sumažinti streso žymenis, pagerinti miego kokybę ir dažniausiai sukelia mažiau šalutinių poveikių nei sintetinės priemonės.

Trumpalaikis ir ilgalaikis žolelių vartojimas

Trumpalaikio vartojimo tikslas – greitas streso ar nemigos palengvinimas. Tokiu atveju tinka valerijonų šaknys, pasifloros ar ramunėlės. Ilgalaikis vartojimas, trunkantis kelias savaites ar mėnesius, labiau orientuotas į emocinio atsparumo stiprinimą. Tokie augalai kaip jonažolė ar vitanija veikia palaipsniui, todėl rekomenduojamas bent kelių savaičių kursas. Vis dėlto, vartojant ilgiau, svarbu konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu dėl galimų sąveikų.

Arbatos gėrimo ritualas – sąmoningam poilsiui

Dr. Balčiūnaitė-Murzienė pataria arbatos laiką paversti sąmoningo sustojimo akimirka. Skandinavų „fika“ ar angliškos popietės arbatėlės tradicija moko sustoti, pasimėgauti akimirka ir pabendrauti. Galite susikurti savo ritualą – kasdien tuo pačiu metu pasigaminti žolelių arbatą ir kelias minutes pabūti tyloje. Tokia praktika stiprina sąmoningumą ir padeda nervų sistemai atsistatyti.

Kada vaistažolių geriau vengti

Ne visi augalai tinka kiekvienam. Pavyzdžiui, jonažolės gali silpninti kai kurių vaistų – kontraceptikų, statinų, antidepresantų ar alergiją slopinančių preparatų – poveikį. Tuo tarpu migdomosios vitanijos netinka žmonėms, turintiems skydliaukės ar autoimuninių sutrikimų. Todėl prieš pradedant vartoti bet kokius augalinius preparatus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Rūpindamiesi savo psichikos sveikata, nepamirškime paprastų, natūralių priemonių, kurias mums siūlo gamta. Sąmoningas poilsis, tinkama mityba ir švelnios vaistažolės gali tapti tiltu į ramesnę, harmoningesnę kasdienybę.