Kaip magiškieji grybai „pertvarko“ mūsų smegenis?

Mokslininkai įrodė, kad magiškųjų grybų sukeltos haliucinacijos kyla dėl smegenyse susikuriančių ypatingų jungčių.

Magiškieji grybai drastiškai pakeičia mūsų smegenų veiklą ©www.theneeds.com

Veiklioji šių psichodelinių narkotikų medžiaga – psilocibinas, regis, visiškai sutrikdo įprastą ryšių tinklą mūsų galvose, sujungdamas „smegenų sritis, kurios paprastai nekomunikuoja tarpusavyje“, teigia Karališkojo Londono koledžo fizikas ir studijos bendraautorius Paulas Expert.

Neseniai atlikto tyrimo tikslas buvo suprasti, kaip veikia psichodelinės medžiagos, kad jas ateityje būtų galima pritaikyti psichiatrijos srityje, pavyzdžiui gydant depresiją.

Magiškieji grybai

Magiškuosiuose grybuose esantis psilocibinas geriausiai žinomas dėl savybės sukelti trumpalaikes, tačiau labai aiškias haliucinacijas. Jų paveiktas žmogus mato ryškias spalvas ir, tarsi, išplaukusias ribas tarp atskirų objektų.

Tačiau ši medžiaga sukelia ir ilgalaikį poveikį. Daugelis žmonių tvirtina išgyvenę sąmonę pakeičiančius dvasinius potyrius. Pasak kai kurių tyrėjų, viena tokia transcendentinė „kelionė“ gali ilgam pakeisti žmonių asmenybes. Jie tampa atviresni naujoms patirtims bei labiau vertinantys meną, be to, kur kas smalsesni ir emocingesni.

Eksperimentų su haliucinogeninėmis medžiagomis dalyviai dažnai teigia, jog „tai viena iš įstabiausių patirčių gyvenime“ net lyginant su jų vaikų gimimu, pasakoja ekspertai.

Dramatiška transformacija

Mokslininkams jau seniai žinoma, kad psilocibinas jungiasi prie receptorių smegenyse, kas paskatina serotonino išsiskyrimą. Ši cheminė medžiaga, reguliuoja mūsų nuotaiką, apetitą bei miegą. Tačiau kaip ji transformuoja visą smegenų jungčių modelį – nėra visiškai aišku.

Ankstesnių mokslinių darbų metu, ekspertai nustatė, kad psilocibinas tarsi panardina smegenis į sapno būseną, o tai reiškia nuslopina šio organo veiklą.

Vis dėlto, naujausias, Londono Karališkojo koledžo mokslininkų atliktas tyrimas parodė ką kitą. Jo metu mokslininkai pasitelkė funkcinį magnetinį rezonansą (fMRI), kurio pagalba nuskaitė 15 sveikų savanorių smegenų veiklą – vieną kartą paveikus juos haliucinogeninėmis medžiagomis (psilocibinu), o kitą kartą davus placebo. Tuomet komanda palygino haliucinogeno paveiktų ir „blaivių“ smegenų aktyvumą bei sukūrė jungčių tarp skirtingų smegenų regionų žemėlapį.

Haliucinogeno nepaveiktų (kairėje) ir paveiktų (dešinėje) smegenų žemėlapis

Paaiškėjo, kad psilocibinas dramatiškai transformavo dalyvių smegenų struktūrą. Paprastai tarpusavyje nesusijusios smegenų dalys, paveiktos šios medžiagos, demonstravo sinchronizuotą ryšių mezgimo procesą. Pasirodo, haliucinogenas skatina tolimųjų jungčių smegenyse susidarymą, ko natūraliai mūsų organizme nebūna. Medžiagai nustojus veikti, smegenys grįžo į normalią būseną.

Haliucinogeno poveikis

Psilocibinas gali sukurti sinestezijai artimą smegenų būklę. Kuomet dirginant vieno iš pojūčių jutimo centrą, atsiranda du ar daugiau pojūčių. Sinestetikai gali matyti tam tikras spalvas, pavyzdžiui, klausantis muzikos, arba regėti skaičių 3 geltonume, pasakoja ekspertai.

Šios studijos išvados galėtų padėti mokslininkams, kurie tiria psilocibiną, kaip potencialų vaisą nuo depresijos. O taip pat atsakyti į kitus intriguojančius klausimus, pavyzdžiui, kaip žmogus save suvokia.

„Dėka panašių tyrimų, mes galime geriau pažinti savo vidinius išgyvenimus ir suprasti, kas juos apsunkina“, – teigė psichofarmakologijos specialistas ir šio tyrimo bendraautorius Mitul Mehta.

Šaltinis: livescience.com
Parengė: technologijos.lt