Kaip mūsų psichika apgauna kūną arba kas yra panikos atakos?
Šiandien pasidalinsiu savo įžvalgomis apie sunkiau atpažįstamą ir pačių žmonių nenoriai pripažįstamą psichikos sutrikimą – panikos atakas.
Pirmiausia, panikos atakos kyla dėl neatitikimo tarp informacijos, kurią mūsų smegenys mano turinčios ir realybės. Kad būtų lengviau įsivaizduoti duosiu pavyzdžių. Panikos ataką iššaukti gali jaučiama tikra arba įsivaizduojama grėsmė dėl savo sveikatos būklės pablogėjimo ar ateities planų griūties, taip pat ir realūs praradimai, kaip miręs artimas žmogus ar prarastas mylėtas asmuo, kuris širdyje ir atmintyje vis dar gyvas, bet mūsų kasdienybėje jo jau nebėra.
Tą akimirką, kai mūsų sąmonė suvokia, jog realybė yra kitokia nei buvusi sukurta iliuzija, kuria norime šventai tikėti, arba atvirkščiai, kai sąmonė patiki pačių mūsų išgalvotu blogiausiu scenarijumi, smegenyse įvyksta iškrova ir yra aktyvuojami už fight or flight reakciją atsakingi centrai. Kadangi realios grėsmės gyvybei nėra, žmogus neturi su kuo kovoti ir nuo ko bėgti. Deja, mūsų kūnas to nežino, todėl pavojaus aliarmas organizme lieka įjungtas ir prasideda panikos ataka. Jos metu yra aktyvuojama simpatinė nervų sistema: suaktyvėja širdies darbas lyg bėgtume sprintą, ima trūkti oro, apima paniška baimė, pirmus kartus gali atrodyti, jog artėja mirtis. Kiekvienam žmogui panikos atakos pasireiškia skirtingai. Kartais gali būti sunku net pačiam suprasti. Pavyzdžiui, lengvo laipsnio panikos atakos simptomai gali būti tik oro trūkumas ir pagreitėjęs širdies darbas.
Išmokus atpažinti šią būklę, galima nuspėti ir apie jos artėjimą. Kaip prieš cunamio bangą, pirma nustatome žemės drebėjimo sukeltus virpesius, taip ir prieš panikos ataką galime pajausti tam tikrus subtilius nuotaikos ir kūno bendros būklės pokyčius. Artėjant atakai, kelių valandų laikotarpyje gali pradėti blogėti nuotaika, apimti nepaaiškinamas liūdesys, galima pajausti kaip sutankėja kvėpavimas, atsiranda stiprėjantis spaudimas krūtinėje, bendras kūno raumenų įsitempimas.
Panikos ataka dažnai gali užklupti atrodytų ramybės būsenoje esantį asmenį, nes tuo metu jis yra labiausiai pažeidžiamas, jo neveikia kiti dirgikliai, kurie galimai nukreiptų dėmesį. Prasidėjus panikos atakai svarbu dar labiau nepanikuoti, atpažinti šią būklę ir padėti sau. Naudingiausia išmokti giliai kvėpuoti, nusiraminti, pačiam įsivardinti, jog ši būsena netikra. Labai gerai padeda fizinė veikla.
Bėgimas ar greitas ėjimas priverčia mus sunormalizuoti savo kvėpavimą, atsitraukti nuo problemos. Kitu atveju žmogus iškart uždustų ir negalėtų bėgti ar eiti. Pirmi žingsniai aišku būna sunkūs. Patys suprantate, jog manydami, kad mirštate ir atitinkamai jausdamiesi, įprastai nepultumėte sportuoti. Tačiau šis sutrikimas išimtis. Jį įveikti galima tik pergudraujant ir perlipant per save. Kitas būdas kovoti su panikos atakomis yra užrašyti savo mintis ant popieriaus, į telefoną ar kompiuterį. Rašymo metu pajaučiamas palengvėjimas, kankinusios mintys sugula ant tikro arba virtualaus popieriaus ir dingsta bent trumpam iš sąmonės.
Kovos su panikos atakomis ir nerimu būdų yra tikrai nemažai, o atrasti geriausią gali tik pats jas išgyvenęs asmuo. Tačiau panikos atakos galutinai nesibaigs, kol žmogus neišmoks gyventi realybėje, kokia skaudi ar nenuspėjama ji bebūtų.
Problemų vengimas ar įsivaizduojamų sukūrimas tiesus kelias tik pasunkinti savo psichikos problemas. Su kiekviena diena jos tik gilės ir gali privesti iki rimtų psichikos ir fizinės sveikatos pokyčių. Kadangi Lietuvoje visuomenėje psichikos sveikatos problemos yra slepiamos ir stigmatizuojamos, būtina garsiai kalbėti ir pabrėžti, jog jų be specialisto pagalbos gali nepavykti išsigydyti, o kiekviena savigydos minutė, gali vėliau virsti į ilgas dienas ligoninėje ir metus psichoterapeuto kabinete. Todėl labai svarbu kritiškai įvertinti savo būklę ir prireikus iškart kreiptis pagalbos.
Parengė Gabrielė Gogelytė | Instagrame: prouzmerktasakis
Šeimos medicinos gydytoja – rezidentė
Iliustracija: Yuriarcurspeopleimages / Freepik.com