Kaip reaguojate į vaiko pyktį daugiau automatiškai ar empatiškai?
Vaikai yra vaikai ir jiems natūralu elgtis impulsyviai vaikiškai. Bet pagalvokite, o kiek ir patys mes tėvai į vaiko pyktį sureaguojame iš vaiko pozicijos. Pasirinkdami kaltinimus, gėdinimus, žeminimus ir balso tono kėlimą. Iš galios pozicijos niekaip nenuraminsite vaiko ir tuo labiau neišmokysime valdyti savo emocijų.
|
Automatiškai (Impulsyviai) |
Apgalvotai (Empatiškai) |
|
Kritika: „Kodėl tu visada taip elgiesi? Tu blogas/nevykėlis! |
Supratimas: „Aš suprantu, kad tau sunku, bet man reikia, kad tu dabar nurimtum.“ |
|
Pyktis: „Tu manęs visai negirdi, kaip tau dar pasakyti, kad suprastum?!“ |
Ramybė: „Atrodo, kad dabar manęs negirdi. Ar galim pabandyti iš naujo?“ |
|
Kaltinimas: „Tu viską sugadini! Tu visada susimauni!“ |
Apibūdinimas: „Matau, kad stengeisi, bet suklydai.“ |
|
Gėdinimas: „Negalima taip elgtis, kaip tau ne gėda?“ |
Palaikymas: „Visi kartais padarome klaidų. Kaip galėtume išspręsti šią problemą?“ |
|
Grasinimas: „Jei dar kartą taip padarysi, bus tau/gausi šiknon/iš namų išvarysiu!“ |
Pasekmių paaiškinimas: „Jei nenustosi, turėsime padaryti pertrauką, kad nurimtum.“ |
|
Ignoravimas: „Aš neturiu laiko tavo išdaigoms. Daryk kaip išmanai./Įsivaizduok, kad manęs nėra.“ |
Įsiklausymas: „Aš girdžiu, kad tau dabar liūdna. Gal norėtum papasakoti, kas nutiko?“ |
|
Rėkimas: „Tu mane varai iš proto!“ |
Savikontrolė: „Aš jaučiuosi susierzinusi/pikta. Man reikia pertraukėlės, kad nusiraminčiau.“ |
|
Reikalavimas: „Tu turi padaryti tai dabar!“ |
Pasirinkimo suteikimas: „Gali padaryti tai dabar arba po 10 minučių. Kada padarysi?“ |
Pradžioje reikės ir pakvėpuoti ir padaryti pertraukėlių, kad pavyktų pasikalbėti su vaiku empatiškai pykčio metu. O gal empatiškas pokalbis pavyks tik praėjus kuriam laikui po konflikto. Svarbu kalbėtis su vaiku. Sėkmės 😊.
Parengė V. Mikutaitienė | @kietosios_psichoterapeutes
Kviečiame į seminarą: Vaiko pyktis ir agresija. Kaip elgtis”