Kaip rekomenduotumėte atšvęsti gimtadienį, kai visai nėra draugų?
Kaip rekomenduotumėte atšvęsti gimtadienį, kai visai nėra draugų, apie kuriuos visuomet svajojau, tik giminės, kurių draugija nekelia didelio malonumo? Yra draugas, su kuriuo kartu gyvename, su juo jaučiuosi gerai. Klausiu, nes visi mano gimtadieniai, kiek pamenu, ne tokie, kuriuos būtų labai smagu prisiminti: jie tik primena, kokia esu vieniša…
Gabrielė (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Asta Petrauskienė
Sveika, Gabriele,
Sveikinu su praėjusiu Gimtadieniu!
Gimtadienį jau kažkaip atšventei, tačiau jų dar bus daugybė. Beje, šis klausimas aktualus visiems šiuo metu, nes artėja Kalėdos, kurios taip pat žmonėms iššaukia daugybę prieštaringų jausmų.
Apskritai bet kokios šventės yra geras lakmuso popierėlis mūsų pačių psichologinei sveikatai pasitikrinti.
Kai norisi ką nors taisyti (save, santykius, namus, šventes, laisvalaikį ir t.t.), pirmiausia reiktų išsiaiškinti ko noriu. Tam, kad išeitum iš aklavietės, reikia iš jos eiti. Idealu, jei žinai kur. Jei ne, eik bet kur. Kaip šios metaforos atrodo praktiškai? Pirmiausia atsakyk sau į klausimą – kokio gimtadienio aš noriu? Koks būtų mano svajonių gimtadienis? Viena, su gyvenimo draugu ar kompanijoje? Jei kompanijoje, koks turėtų būti žmonių skaičius? Ką norėčiau veikti per gimtadienį – pasėdėti prie stalo ar ant grindų ir paplepėti, pašėlti klube, išbandyti ką nors naujo. Kokioje vietoje tai būtų?
Jei klausimas yra „tarsi iš kosminės sferos“- t.y., net neįsivaizduoji kaip atsakyti, net nežinai ko nori, kas atneštų laimę ir ar tikrai svajonės yra TAVO, o ne iš šalies įdiegtos – nieko tokio, laikui bėgant atrasi. Tiesiog klausk savęs daugybę kartų. Jei nežinai ko nori, bet žinai, ko nenori, mano atsakymas paprastas: padaryk kažką kitaip, negu esi įpratusi. Šiuo atveju, jei nuolat gimtadienius šventi namuose su giminėmis, ateinantį atšvęsk tik su draugu ir dar, pavyzdžiui, ne namuose – baseine, naktiniame klube, kavinėje, pas jo draugus, miške, kaimo sodyboje, SPA centre, nuotykių parke, teatre, kine, koncerte, seminare ir t.t., sąrašą susidaryk pati.
Nekelk gimtadieniui (beje, ir jokioms šventėms) nepagrįstų lūkesčių. Šventės gali būti visokios. Jei jautiesi vieniša, leisk sau taip jaustis. Tik nekaltink nieko – nei savęs, nei juo labiau kitų. Labiau padeda klausimas: O tai kaip aš norėčiau jaustis? Kompanijos dalimi, jos lydere, šeimininke? O gal tiesiog ramybę ir palaimą, jog turiu galimybę pabūti su savimi? (Patikėk, turintieji šeimas ir mažų vaikų apie tai slapta pasvajoja).
Tuomet, priklausomai nuo atsakymų, susidėliok planą, ką dėl to gali padaryti? Suaugusio žmogaus gyvenime tau niekas nieko neatneš ant padėkliuko. Niekas tavimi nepasirūpins, nesuteiks malonumo ar saugumo, neišgelbės nuo vienišumo jausmo. Pati privalai tai padaryti. Nori daugiau draugų – neužsidaryk namuose. Dalyvauk renginiuose, klubuose (ne naktiniuose), pasikviesk vieną kitą draugę į svečius, rodyk žmonėms, kurie tau patinka, dėmesį.
Jei tau labiau patinka būti vienai, pagalvok, kuo viena norėtum ir galėtum užsiimti: skaityti romanus, piešti, dainuoti, rašyti eilėraščius, konstruoti kartoninius namelius, prižiūrėti gėles ar pan.?
Atsakiusi į klausimus, būtinai veik. Nes niekas kitas už tave to nepadarys.
Tada sektų kitas klausimas – kaip turėčiau pakeisti savo gyvenimą? Viena priežasčių, kodėl šventės sukelia ne pačius geriausius jausmus yra ta, kad jos primena mums apie laiko tėkmę, apie tai, esame laikini šioje žemėje. Paprastai jų nemėgsta tie žmonės, kurie neleidžia sau GYVENTI. Ne stumti laiką, bet gyventi pilnavertį gyvenimą. Galbūt dėl viduje tūnančių baimių („ką apie mane pagalvos?“), galbūt klaidingų įsitikinimų („negalima išsišokti“, „nesvarbu, ko aš noriu“), šie žmonės gyvena svetimus gyvenimus. Jei pajutai, kad apie tave, teks atrasti savo gyvenimą ir realizuoti save pačiu tinkamiausiu būdu. Jei pačiai sunku su rasti atsakymus, ieškok specialistų pagalbos.
Tačiau prisimink, esi pati savo gimtadienių ir savo gyvenimo kūrėja bei šeimininkė!
Sėkmės!
Asta Petrauskienė | psichologijoscentras.lt
Psichologė, 8-674-25549
Suprantam vienatve, kaip vienatve iš ten ir atsiranda vienišumo jausmas.
Atsakymas tai totali nesamone. Klausia kaip atsvesti gimtadieni kai nera draugu, o pataria saves paklausti kaip as noriu svest gimtadieni, tai jei noriu draugu bury kurio neturiu….
Kai kuriems žmonėms draugai iš niekur neišdygta. Tenka įdėti daug pastangų kad priimtum kitą žmogų kaip draugą. Pasitikėjimo problemos dėl žalingos šeimos aplinkos, patyčių, išdavysčių etc. Kartais, kaip minima straipsnyje, išties tenka prisiverstinai IEŠKOTI draugų, eiti į susibūrimus, klubus pagal savo hobį ar tiesiog apgalvoti kokioje aplinkoje labiausiai tikėtina sutikti žmonių kurie išties domintų, su kuriais būtų galima užmegzti draugystę. Atsakymas labai geras. Patariama neleisti sau skęsti nepagrįstuose nusivylimuose o imti savo gyvenimą į rankas ir bandymų/klaidų metodu jį kurti.