Kaip vaikystė formuoja mūsų santykius, šeimą ir tėvystę?

Kodėl vienų žmonių santykiai kupini šilumos ir pasitikėjimo, o kitų – lydimi emocinio atstumo, nesusikalbėjimo ar nestabilumo?
Klaipėdos skyriaus Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė Giedrė Gutauskienė paaiškina, kad šių skirtumų šaknys slypi
prieraišumo modeliuose, susiformuojančiuose dar ankstyvoje vaikystėje. Jie vėliau nulemia mūsų santykį su savimi, kitais žmonėmis bei šeimos nariais.

Prieraišumo tipai: keturios vaikystės patirties kryptys

Psichologės teigimu, mokslinėje literatūroje išskiriami keturi pagrindiniai prieraišumo stiliai –
saugus, vengiamas, ambivalentiškas (nerimastingas) ir dezorganizuotas.
Šie modeliai susiformuoja vaikystėje, per santykį su tėvais ar globėjais, ir vėliau lemia, kaip suaugę reaguojame į artumą bei atstūmimą.

„Kai tėvai ar globėjai nuosekliai reaguoja į vaiko poreikius, sudaro saugią emocinę aplinką, formuojasi
saugus prieraišumas – vaikas jaučiasi mylimas ir svarbus,“ – aiškina G. Gutauskienė.
„Tačiau kai emocinio ryšio stinga, gali išsivystyti nesaugus prieraišumo tipas.“

• Vengiamas prieraišumas – kai tėvai emociškai atitolę, vaikas mokosi „nesikreipti pagalbos“ ir slopina jausmus.
• Ambivalentiškas prieraišumas – kai dėmesys ir meilė vaikystėje buvo nepastovūs, užaugama nerimastingu, sunkiai pasitikinčiu.
• Dezorganizuotas prieraišumas – kai tėvų elgesys buvo gąsdinantis ar prieštaringas, santykiuose atsiranda chaoso ir baimės.

Kaip vaikystės patirtys formuoja emocinį gyvenimą

Anot G. Gutauskienės, ankstyvosios patirtys formuoja ne tik mūsų įsitikinimus, bet ir nervų sistemos veiklą – tai,
kaip reaguojame į stresą, artumą ir konfliktus.

Remiantis prieraišumo teorijos kūrėju Johnu Bowlby, dar vaikystėje susiformuoja vidiniai elgesio modeliai,
kurie lemia mūsų pasitikėjimą savimi bei kitais. Jeigu tėvų reakcijos buvo šiltos ir nuoseklios, užaugęs žmogus
jaučiasi vertas meilės, geba reguliuoti emocijas ir kurti brandžius ryšius. Tačiau jei vaikystėje trūko palaikymo,
susiformuoja požiūris: „mano poreikiai nesvarbūs“, o tai gali virsti sunkumais santykiuose ir emociniu nesaugumu.

Nesaugus prieraišumas suaugusiųjų santykiuose

Suaugusiųjų porų santykiai dažnai atkartoja ankstyvuosius prieraišumo modelius. Nesaugiai prisirišę žmonės gali
perdėtai reaguoti į grėsmes, pavydą ar atstūmimą, sunkiai išlaiko pasitikėjimą.

„Pavyzdžiui, ambivalentiško tipo asmuo nuolat ieško patvirtinimo ir meilės įrodymų, o
vengiančio tipo žmogus linkęs atsitraukti, slopinti emocijas. Dezorganizuotas prieraišumas
lemia prieštaringus jausmus – norą artumo ir tuo pat metu baimę būti sužeistam,“ – pasakoja G. Gutauskienė.

Saugiai prisirišę žmonės, priešingai, geba išsakyti jausmus, išklausyti kitą, konstruktyviai spręsti konfliktus ir išlaikyti santykio darną net sudėtingose situacijose.

Prieraišumas šeimoje ir tėvystėje

Prieraišumo stilius atsispindi ir tėvystėje. Kai šeimoje vyrauja saugumo jausmas, nariai pasitiki vieni kitais,
atvirai kalbasi, sprendžia konfliktus pagarbiai. Tokiose šeimose augantys vaikai išmoksta emocinio stabilumo, empatijos ir pasitikėjimo.

Tuo tarpu vengiamo prieraišumo aplinkoje dažnai trūksta šilumos – vaikai mokosi emocijas slopinti, nes jų jausmai nėra atliepiami.
Ambivalentiškas prieraišumas sukuria daug neapibrėžtumo – tėvai būna tai itin globojantys, tai atstumiantys.
Dezorganizuotas – atspindi tėvų emocinį nestabilumą ir neišspręstas traumas, kurias jie nesąmoningai perduoda vaikams.

„Vaikai mokosi ne iš tobulų tėvų, o iš tų, kurie geba pripažinti klaidas, parodyti, kaip spręsti sunkumus,“ – pabrėžia psichologė.
„Svarbiausia – aplinka, kurioje jaučiamas rūpestis, dėmesys ir pasitikėjimas.“

Ar galima keisti savo prieraišumo stilių?

Prieraišumo modeliai nėra nekintantys – jie gali transformuotis per sąmoningumą, savistabą ir terapiją.
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys yra neuroplastiškos, todėl gebėjimas kurti saugesnius santykius – išmokstamas.

„Svarbiausia – pažinti savo reakcijas, suprasti, iš kur kyla nesaugumas, ir ieškoti būdų, kaip sukurti patikimus, palaikančius ryšius.
Keistis galime kiekviename gyvenimo etape,“ – teigia G. Gutauskienė.

Apie Asmens sveikatos kliniką

Asmens sveikatos klinikoje dirba patyrusi vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichologų, psichiatrų bei psichoterapeutų komanda.
Visi specialistai turi medicininį išsilavinimą ir konsultuoja Vilniuje bei Klaipėdoje.
Klinikos partneris – VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“, teikiantis paslaugas
Palangoje, Panevėžyje, Grigiškėse ir Šalčininkuose.