Kaip valia susijusi su pusryčiais?
Per didelis svoris, abejingumas darbui, nuolatiniai vėlavimai, konfliktai… Iš kur visa tai? Iš valios trūkumo. Savikontrolei reikia stiprios valios, o ją galima ugdyti tik vienu būdu: reguliariai treniruojant.
Psichologas Rojus Baumeisteris (Roy Baumeister), Floridos universiteto Psichologijos fakulteto profesorius, teigia, jog nusilpusi valia yra „išsekęs ego”. Tai tolygu fiziniam išsekimui. Jeigu žmogus per daug dirba ir pernelyg ilgai save kontroliuoja, jis tampa irzlus, o visi troškimai „paaštrėja”.
Pasak profesoriaus, jeigu vienu metu siekiate iškart kelių tikslų, toks krūvis išsekina jūsų valios resursus, kurie nėra begaliniai. Savo knygoje „Valios jėga: atveriant didžiausią žmogaus gebėjimą” („Willpower: Rediscovering the Greatest Human Strength”) prof. R. Baumeisteris pataria vienu metu daryti tik vieną darbą, reikalaujantį daug valios. Pavyzdžiui, jeigu nutarėte mesti rūkyti, nekelkite sau tikslo tuo pat metu dar ir mesti svorio. Didelė tikimybė, jog nei vieno, nei kito „metimo” iki galo nepabaigsite.
Ar žinote, kad mūsų valios jėga tiesiogiai susijusi su gliukozės kiekiu kraujyje? Tai pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Laikantis dietos kur kas sunkiau kontroliuoti savo negatyvias emocijas. Ekstrinėse situacijose (pvz., prieš egzaminą arba kai būtina priimti svarbų sprendimą) reiktų suvalgyti ko nors saldaus (šokolado, medaus), tačiau eilinėmis dienomis verčiau valgyti produktus, kurie virškinami ilgiau: daržoves, vaisius, riešutus, sūrį, mėsą, žuvį ir kt.
Nepamirškite papusryčiauti. Neleiskite, kad jus kamuotų alkio jausmas, ypač kai jūsų laukia „stresinė” diena. Neaptarinėkite rimtų problemų tuščiu skrandžiu.
Kai sergate, taupykite gliukozės atsargas imuninei sistemai. Svarbius reikalus perkelkite tam laikui, kai pasveiksite.
Gerai išsimiegokite. Naktimis blogai miegantys žmonės kur kas prasčiau valdosi streso situacijose ir pasižymi silpnesne valia.
Dažnai žmogus išsikelia tikslus, kurie prieštarauja vieni kitiems. Tokiu atveju būtina nuspręsti, kuris tikslas svarbiausias, ir susidėlioti prioritetus žvelgiant į perspektyvą.
Psichologijos mokslų daktarė Keli Makgonigal (Kelly McGonigal), Stanfordo universiteto (JAV) studentams dėstanti kursą apie valios ugdymą, pataria niekada nevilkinti priimto sprendimo įgyvendinimo. Kur važiuoti atostogų, kiek reikės tam pinigų ir daugybė kitų spręstinų klausimų, kurie niekada nesibaigia, sekina mūsų valią, ir tam tikrą momentą nesąmoningai imame ieškoti energijos taupymo būdų: sprendimą vis atidedame arba nepriimame jo visai. Laikykitės dviejų minučių taisyklės. Jeigu kuri nors užduotis netruks ilgiau nei dvi minutes, atlikite ją tuojau pat.
Valią treniruoti reikia pradedant nuo smulkmenų. Tai padės būti stipriems sprendžiant sunkias užduotis. Tyrimai rodo, kad pakanka dvi savaites reguliariai stebėti savo laikyseną, kad sustiprėtų savikontrolė. Galima naudoti ir kitokius paprastus būdus: pavyzdžiui, valytis dantis kaire ranka (jei esate dešiniarankis). Taip pat pravartu kontroliuoti tai, ką valgote, arba kaip kalbate: vengti nesveikų produktų arba kalbos parazitų, žargonizmų, keiksmažodžių. Sėkmingai atlikdami vieną nesunkią užduotį, jūs padidinsite savo atkaklumą ir ištvermę.
Palaipsniui atsiras teigiamų pokyčių ir kitose kasdienio gyvenimo srityse: bus lengviau susikoncentruoti į darbą, nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir t. t. Grūdindami valią smulkmenose iš tiesų geriname viso savo gyvenimo kokybę.
Stipri valia – tai ne tik pagalba sau, bet ir aplinkiniams. Stiprios valios žmonės yra labiau altruistiški, dažniau užsiima labdara, savanoryste. Vidinė disciplina gimdo gerumą, kuris iš vidaus sklinda į išorę.
Šaltinis Ve.lt