Kas ta ABA arba kam reikalinga Taikomoji elgesio analizė?
Asociatyvi iliustracija: Anna Kolosyuk / Unsplash
Paskutiniu metu vis daugiau autizmo ar kitą raidos sutrikimą turinčių vaikų tėvų kreipiasi į Taikomosios elgesio analizės, sutrumpintai ABA (Applied Behavior Analysis), specialistus siekdami išmokyti savo vaikus komunikuoti, savarankiškai rengtis ar naudotis tualetu, žaisti ir bendrauti su bendraamžiais, mokytis darželyje ar mokykloje ar susidūrę su mažųjų probleminiu elgesiu ir kt.
Nenuostabu, nes ABA – vienas efektyviausių moksliškai pagrįstų būdų ugdyti autistiškus vaikus. Trumpai kalbant – ABA tai mokslas, nurodantis gaires kaip geriausia ir efektyviausia mokyti ir mokytis. Todėl nenuostabu, kad anglakalbėse užsienio valstybėse jis taikomas itin dažnai ir netik autizmo atveju. Yra begalės mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šio mokslo efektyvumą. Bet man ABA terapija – pirmiausia būdas išlaikant pagarbą vaikui ir atsižvelgiant jo individualius ypatumus išmokyti jį įgūdžių, svarbių jo gyvenimo kokybei. Mūsų, “Abos centro”, pamokose vaikas jaučiasi sėkmingas, mokosi per žaidimą, per motyvaciją, ir jei kažkur kitur jis susiduria su tuo, kad nuolat ko nors “negali” ar jau iš anksto žinoma, kad “jam nepavyks”, mes sakome: “Gali ir pavyks, tereikia tinkamo mokytojo ir ABA”.
Išties, ABA metodikos taikomos jau kelios dešimtys metų. Natūralu ir džiugu, kad bėgant laikui jos kito ir tebekinta, atsiranda vis efektyvesnių, paprastesnių, organiškesnių. Moksliniai tyrimai, naujų efektyvesnių metodikų paieškos ir būdai išmokyti kai kiti nuleidžia rankas – yra nenutrūkstamas ABA specialistų procesas. Tačiau labai svarbu, kad mokymas vyktų vadovaujantis mokslu pagrįstomis praktikomis, ir kad ugdymo procesą užtikrintų sertifikuoti specialistai. Gaila, bet kadangi mūsuose ABA efektyvumas vis labiau atrandamas, kartu su tuo daugėja ir “šarlatanų”, prisistatančių šios metodikos atstovais. Liūdna, kad vis dar susiduriu su žmonėmis, kurie pasakoja apie šiurpius kai kurių neva “ABA specialistų” darbo metodus. Čia labai svarbu pažymėti, kad kaip ir kiekvienoje profesijoje, taip ir čia labai svarbu kvalifikacija. Mano patarimas būtų prieš leidžiant ugdyti savo vaiką – būtinai pasidomėti, kokius mokslus žmogus baigė, kokia jo kvalifikacija, ą kiek laiko dirba. Dar daugiau, mes, sertifikuoti specialistai, laikomės itin griežto tarptautinio etikos kodekso, jį irgi visuomet rekomenduoju pasiskaityti visiems tėvams, kad žinotų, kas ta ABA ir kaip ABA terapijos paslaugos turėtų būti teikiamos.
Išties, pagrindinis ABA specialistų tikslas – pagerinti savo klientų gyvenimo kokybę išmokant socialiai reikšmingo elgesio formų. Ko galima mokyti? Visko, pradedant bendradarbiavimu, bendro dėmesio įgūdžiu, ypač svarbiu tam, kad vaikas išmoktų mokytis savarankiškai natūralioje aplinkoje ir natūraliomis sąlygomis, akademiniais įgūdžiais, savarankiškumu, socialiniais įgūdžiais ir kt. ABA metodais vadovaujantis sudarytos ugdymo programos yra intensyvios ir individualios kiekvienam vaikui, tokiose pamokose mokomasi pasitelkiant ugdytinio motyvaciją, pačios pamokos yra įdomios ir įtraukiančios, jose vaikas turi jaustis sėkmingas ir vertinamas, mokytis savo tempu, pagal savo galimybes, bet mokytis ir nuolat eiti į priekį. Ir todėl visiškai nesvarbu, kokia vaiko diagnozė, kokių sunkumų jis šiai dienai patiria, kokių ypatumų turi – visi vaikai gali ir turi mokytis, ir ABA mums parodo, kaip galima tai daryti.
Eglė Kairelytė – Sauliūnienė, edukologė, sertifikuota elgesio analitikė, VšĮ “Abos centras” direktorė