Kažkur dingo trauka, vis dažniau nesutampa nuomonės0 (0)
Iliustracija: pixabay.com
Draugauju su vaikinu jau 2,5 metų. Iš pradžių jis man labai patiko – atrodė, jog jis tobulas visais atžvilgiais. Buvo stipri trauka jam, man atrodė protingos visos jo mintys ir poelgiai. Tačiau nežinau nuo kada, bet pradėjo viskas virsti aukštyn kojomis. Kažkur dingo trauka, vis dažniau nesutampa nuomonės. Apskritai esame skirtingi, manau. Jis realistiškas, aš romantikė, svajoklė. O didžiausia problema ta, kad man nepatinka jo vienas charakterio bruožas, kuris santykiams tikrai trukdo,ir aš nežinau, kaip su tuo kovoti. Nes, manau, jei jis taip nesielgtų, būtų viskas tvarkoje. Tas bruožas – kritiškumas, stuobriškumas – nežinau, kaip pavadinti. Tiesiog kasdien, kai aš ką nors padarau, tarkim, netikusio, jis išplūsta visokiais žodžiais ir priverčia pasijausti netikėlė. Aš jam daugybę kartų aiškinau, kad man nepatinka jo tokia reakcija, kad mylimi žmonės visada vienas kitą palaiko ir nesityčioja. Kartais net bijau jam pasipasakoti, kai man kas nors nepasisekė. Toks vaizdas, kad jis manęs nemyli, nes aš manau, kad taip mylintis žmogus tiesiog nesielgia. Tris kartus sakiau jam, kad skirtis noriu, jis labai nuliūsdavo, tikindavo, kad mane myli, kad stengsis taip nesielgti. Gal ir stengiasi, bet žmogaus charakterio nepakeisi. Jis taip bendrauja su visais žmonėmis – draugais, šeima. Trumpai tariant – manęs netenkina tokie santykiai. Kai dėl visiškos smulkmenos susibarame, nes aš tikrai nenuslopinu pykčio, kaip sukelia jo ta neadekvati kritika. Ir rašau Jums dėl to, kad trečią kartą jau galvoju apie skyrybas. Tik aš niekaip nesuprantu, kas mane dar vis sulaiko. Gyvename kartu – tas labai apsunkintų skyrybas. Ir šiaip, aš toks žmogus, kad negaliu be meilės. Man reikia žmogaus šalia. Vyriškos lyties mylimo žmogaus. Nežinau,ar čia tiesiog mano toks įsitikinimas, kad nesame sutverti vienas kitam, ar tikrai taip yra.
Žinau, kad sunku spręsti vos iš kelių sakinių. Galiu tik pasakyti, jog mane dažnai aplanko mintys, kad kitokie santykiai turi būti. Atviresni – iš jo pusės atvirumo netrūksta, bet aš prie jo nesijaučiu laisvai. Stabilesni – mes tikrai per dažnai susikivirčijame. Svarbiausia, supratingesni… Atsakymas kaip ir aiškus, bet aš nesuvokiu, kas mane vis stabdo.
Livija (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Beatričė Liutikaitė
Labas, Livija,
Skaitydama tavo laišką pastebėjau, kad situacijoje išryškėja dvi problemos. Pirmiausiai tave neramina tavo vaikino kritiškumas, o kita problema – nežinai, ar nori toliau tęsti su juo santykius. Tad pabandysiu atskirai šias dvi problemas paanalizuoti.
Rašai, kad tau nepatinka tavo vaikino „kritiškumas, stuobriškumas” ir kaip su tuo „kovoti”. Tai pirmiausiai noriu pasakyti, kad „kovoti” yra netinkama pozicija. Kova su artimu žmogumi reiškia, kad kažkas turės pralaimėti, o tai bet kokiu atveju santykiams tik pakenks. Čia reikia ieškoti kompromiso, susitarimo, supratingumo. Skaitant tavo nupasakotą situaciją man vis tik susidarė vaizdas, kad tave pačią labiau erzina ne jo charakterio bruožas – kritiškumas, kurio, kaip ir nepakeisime, tačiau jo elgesys, t.y. kaip jis tą kritiškumą išreiškia.
Elgesį keisti yra įmanoma, tačiau reikia žinoti ne tai, ko nebedaryti, bet ką daryti vietoj to. Rašai, kad daugybę kartų aiškinai savo vaikinui, kad jo elgesys tau nepatinka, tačiau kartais žmonės tiesiog nemoka ir net nežino, kaip kitaip reaguoti. Elgiasi savo įprastais elgesio modeliais. Gal būt net pati galėtum jam paaiškinti, kad tau būtų maloniau, jei jis pasakytų kritiką konstruktyviau, pvz, kad tu blogai padarei tą ir aną, reikėjo geriau daryti kitaip, o ne tai, kad esi nevykėlė. Tada tavęs taip neįskaudintų. Rašai, kad jis taip bendrauja su visais – gal tai bendravimo kultūros stoka. Jeigu jam svarbu, kaip tu jautiesi, manau nebūtų sunku pakeisti keletą žodžių savo žodyne. Kritiškumas nėra blogas bruožas, jei išmokstama kritikuoti konstruktyviai – kritikuojamas elgesys, o ne asmenybė. Pvz, „tu nepakankamai gerai nuvalei stalą, šioje vietoje yra dėmė”, o ne „tu esi netvarkinga, nemoki nieko padaryti”.
Kita problema apie kurią tu rašei, kad vėl galvoji apie skyrybas. Įdomu ar tai tik dėl jo nemokėjimo išreikšti kritiką, o gal tave erzina bet koks jo elgesys? Ar žmogus yra sutvertas tau tikriausiai niekada tiksliai negalime atsakyti, ir gali kilti abejonių kiekvieną kartą rimčiau susipykus. Sprendimo nesiūloma priiminėti esant blogos nuotaikos, susipykus, kai vyrauja neigiamos emocijos. Pagalvok apie tarpusavio santykių kokybę, kai būsi gerai nusiteikusi, išsimiegojusi. Kaip tada viskas atrodys? Dėl to, kas kartais „laiko” mus prie kitų žmonių, tai dažnai būna prisirišimas, nenoras įskaudinti kitą, abejonės („gal dar kažką galima padaryti?”), aplinkinių nuomonės, baimės likti vienam ir pan. Tačiau sukurdama santykius su kitu žmogumi niekada negali būti 100 proc. tikra, kad viskas visada kitame žmoguje tau tiks ir patiks. Tai priklauso ne tik nuo kito žmogaus, bet ir nuo tavęs pačios. Išlaikyti santykius gali būti sunku, tenka dažnai nusileisti ir susitaikyti su kito žmogaus netobulumu.
Psichologė Beatričė Liutikaitė | Psichologo konsultacijos
Nesutinku su atsakymu,gyvenu panašiai jau 20 metų,bandydama paaiškinti jam dėl elgesio taktiškai…dabar vadina mane „princese” ir jau tiesiog nebesinori visiškai kalbėtis apie tarpusavio sutarimą ,manau neverta aukoti save,kad bandyti perauklėti kitą žmogų….
Tik neaisku, kur ta geresni ir tobulesni gauti. Juk vis tiek atsiras ne vienas ir ne du budo bruožai, kurie mums nepatiks. Ir ką – skirtis? Jei taip – tai skirsies ir skirsies. Arba gyvensi vienas. Mano santykiai kažkada trukdavo max 3 metus. O paskiau supratau- kad ne tuose žmonėse problema, o esu aš pati problema. Dabar esu ištekėjus jau 5 metai, visokios mintys kartais aplanko, bet dabar jei iškilo problema pirmiausia žiūriu ką pati ne taip darau ar galvoju.