fbpx

Kiek prakaito vertas mokyklos diplomas?
5 (5)

Foto iš asmeninio autorės archyvo

„Dažnai nusimenu, kad tie mokiniai, į kuriuos aš dėjau viltis, kad jie bus kone einšteinai, tampa paprasti gyvenimo žmonės ir daug mokykloje žadėję, nieko gyvenime neduoda.“ – dokumentinėje apybraižoje memuarais dalinosi legendinis mokytojas V. Šulskis:

Žodį einšteinas visuotinai suprantame kaip genialumo sinonimą, tačiau įdomu tai, kad pats Albertas Einšteinas mokykloje laikytas kvailu, o studijų metais jam ne kartą priekaištauta, kad nepaisant gerų norų ir darbštumo, esą jam trūksta gabumų. O štai Čarlzas Darvinas vaikystėje buvo laikomas labai vidutiniu berniuku, nesiekiančiu visuotinių intelekto standartų. Thomas Edisonas, vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs per tūkstantį išradimų, mokykloje iš vis neužsibuvo. Ir ne dėl sumanumo, kuris jam būtų leidęs peršokti kelias klases. Priešingai, sunkiai gebantį sutelkti dėmesį vaikį mokytojai laikė tiesiog atsilikusiu. Tad motina pati ėmė mokyti Edisoną, o sulaukęs dvylikos jis pradėjo rodyti begalinį smalsumą ir žinių troškimą.

Savo kalboje mokytojas V. Šulskis priduria, kad tie padaužos, kurie labiausiai jo neklausė, neskaitė kokio nors veikalo ir nusirašė, užauga labai gerais žmonėmis.

Gal tai būtų tie patys einšteinai, jei jų gabumai nebūtų kažkur pasiklydę? Grupė mokslininkų teigia, kad gali būti net iki 50 procentų neatpažintų gabių vaikų. Tą patvirtina Einšteino, Edisono, Darvino pavyzdžiai, kurių karjera fatališkai susiklostė. Bet kur kiti šimtai tūkstančių nežinomų genijų ir vunderkindų, kurie taip ir liko neatsiskleidę ar užgeso kažkur pakeliui.

Pasimetantys gabūs vaikai, psichologų teigimu, gali slypėti už jų elgesio problemų, hiperaktyvumo, dėmesio nesutelkimo, nepritaikytos mokymosi metodikos, netinkamų motyvavimo priemonių, ar galimybių, kurių neįžvelgia patys tėvai. Anot jų, net vaikai genijai nebūtinai yra gabūs visiems dalykams. Priešingai, gali būti išskirtinai gabūs tik tam tikriems mokslams ar veikloms. Štai, pavyzdžiui, legenda byloja, kad Waltas Disney, populiariausių pasaulio animacinių herojų sumanytojas, mokykloje buvo antras pagal mokymosi rezultatus – nuo galo. Užtai puikiai piešė ir mokėjo pralinksminti draugus. Kuo tapo Waltas Disney visi puikiai žinome. Įdomu, kiek prakaito jam teko išlieti mokymosi dalykams, kurie jo nedomino ir kiek streso kainavo mokyklos diplomas?

Nekvestionuotina paties mokslo reikšmė mūsų visuomenėje. Mokslas lavina protą, teikia išminties, kuria mūsų asmenybę ir visos žmonijos ateitį. Tačiau tą pačia žmoniją sudaro ne bespalvė masė, o atskiri individai: savaip unikalūs, skirtingų polinkių, pomėgių, talentų ir sugebėjimų. Ne vienam mokykloje nurašytajam galop pavyko ženkliai pakeisti pasaulį, o jų darbo, kūrybos bei išradimų vaisiais mes naudojamės iki šiol. Todėl mažiau prakaito – daugiau mokymosi džiaugsmo. Srityse, kuriose kaip rugsėjo kardeliai pražystų mūsų talentai.

Laura Čeber, knygos “Būk, kuo nori būti” autorė

Įvertinkite!
[Balsavo: 5 Vidurkis: 5]
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.