fbpx

Kodėl moteris „narcizė“ nepalieka vyro „narcizo“?
3.7 (3)

Black.salmon / Premium license

Žiauri tiesa geriau nei melas. Kartais pažvelgti tiesai į akis naudinga vien tam, kad rastum atsakymus. Labai daug rašoma apie kančią, gyvenant su narcizais vyrais. Kaip sunku yra palikti vyrą, kiek jis sukelia kančios, ašarų, kaltinimų. Ir atrodo širdis plyšta, kai reikia palikti vyrą, kuriam esi ir deivė vienu metu ir pats didžiausias blogio įsikūnijimas. Ogi palikti vyrą trukdo pačios moters narcisistinės asmenybės savybės ir įsitikinimai.

Susipažinkite, gal atpažinsite savo mintis ar įsitikinimus.

1. Aš galiu būti ta, kuri vyrą pakeis! Kad ir kaip ironiškai skamba, bet tikiu, kad galiu pakeisti savo vyrą, kantrybe ir atsidavimu. Juk aš tokia gera ir taip stengiuosi dėl jo. Tai ir jis tikrai gali praregėti ir keistis. Juk jis kalba apie meilę begalinę, o tai vadinasi jis tikrai gali pasikeisti. Nustoti gerti, ar eiti į kairę. Tikrai žinau faktų, kai vyrai pasikeičia.

Realybė – vyras, keisis tik jei pats to norės. Ir gali būti visaip. Net jei jis pasikeis moters dėka, labiau bus linkęs tikėti, kad pats to pasiekė.

2. Visi kalba apie mano neišpasakytą kantrybę. Kokia aš gailestinga, kokia aš gera, kokia aš mylinti žmona ir motina. Kokia mano širdis begalinė. Kaip aš sugebu atleisti ir eiti toliau užsimerkus.

Realybė tokia, kad duok Dieve kiti nesužinotų, ką teko patirti, kiek pažeminimų iškentėjote ir kančios vis tęsiasi ir tęsiasi. O gal net gėda pasakoti, kitiems tiesą, kokia jūsų gyvenimo realybė. Niekas nesupras ir nepalaikys jūsų. Kankinate ir save ir vaikus ir viskas dėl noro būti geriausiai, turtingiausiai ir t.t.

3. Kiti man nieko negali padėti, jie nieko neišmano ir nesupranta apie gyvenimą. Aš viena pati turiu spręsti problemas, mama nepadės, pati savo gyvenimo nesusikūrė laimingo. Ką ten psichologė, sėdi su akiniais tarp keturių sienų, pati gal vyro neturi, o gal išsiskyrus triskart, ką aš ten jos klausysiu. O draugės pačios vargsta su kvailais vyrais ir vaikais apsikrovusios į moterį nebepanašios, o į robotus.

Realybė ta, kad jei galvojame, kad kiti prastesni ir niekas nesupras jūsų problemos, save išsikeliate ant pjedestalo ir liekate viena. Nėra pasaulyje problemos, kurios neturėjo žmogus. Bendravimas, išsikalbėjimas sumažina problemas ir veriasi nauji pasirinkimo keliai. Tik reikia nusileisti nuo savo susikurtos iliuzijos į realybę.
Man pasakė ,,Ne“! Daugiau neprašysiu jokios pagalbos. Galiu viską viena. Jei galiu pati viena susitvarkyti, tai kam prašyti pagalbos, tai bus silpnybė. Jei kartą pasakė, ne, daugiau to žmogaus nieko neprašysiu. Kodėl turėčiau save žeminti? Neisiu ir nevaikščiosiu ir nemaldausiu vyro iš paskos. ,,Prašau padaryk, nuvešk“.

4. Geriau sukąsiu dantis ir tylėsiu ir viską darysiu pati. Ką jau kalbėti apie drauges, anytas, močiutes. Viską turiu daryti viena. Tėvai sakė, ,,pati žinai už ko teki, neprašyk pagalbos negrįžk.“

Realybė tokia, kad žmonės gailestingi ir klysta. Žmonės nori padėti ir jaučiasi gerai, darydami gera. Tik jei artimieji nežino, kad jums reikia pagalbos tai jie ir nepadės. Jei kartą, pasakė – ne. Tai nereiškia, kad visai negalite prašyti. ,,NE“ nėra tapatu, kad nenoriu tavęs matyti ir tu man nerūpi, o tai gali būti, kad šiuo metu negaliu padėti, bet galim sutarti laiką kartu, kada galiu tau padėti.

5. Aš nekalta! Aš nieko blogo nepadariau. Tai kodėl aš turėčiau atsisakyti viso gero, ką kartu pasiekėme, sukūrėmė. Aš taip stengiausi dėl mūsų šeimos, aš dariau viską. Tai kodėl aš dabar turėčiau griauti, ką taip kūriau ilgai – namus, vaikus, buitį, gerovę ir t.t. Kodėl aš turėčiau atsisakyti visos prabangos, aš negalėčiau gyventi be geros mašinos, kelionių. Aš visko nusipelniau! Jis dėl visko kaltas. Tad arba aš jį paliksiu basą arba net neverta pradėti skyrybų.

Tiesa ta, kad taip šeimoje abu prisideda prie materialinio gerbūvio kūrimo. Tik gal realybė būtų dalintis viską per pusę. Ir ar tikrai materialūs dalykai svarbiau už psichologinę gerovę, už ramybę. Gal geriau mažiau ir ramybės daugiau. Jei kovosite iki galo galite laimėti materialiai, bet pralaimėti sveikatą, laiką praleistą kovojant teismuose, o nesimėgaujant ramiu gyvenimu.

Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė
7 audio seminarų cikle „Kaip tapti mama pačiai sau“
https://www.facebook.com/events/467318481590833

Įvertinkite!
[Balsavo: 3 Vidurkis: 3.7]
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.