Kokią įtaką daro Barbė mergaičių kūno suvokimui?
5 (2)

Asociatyvi iliustracija / Premium license

Vaikams žaidimų amžius yra itin svarbus – žaidžiant vaikai modeliavimo principu mokosi tam tikro elgesio ir įsisavina vertybes bei idealus per socialines sąveikas (Sutton-Smith, 2001; Villani, 2001, cit. iš Nesbitt, Sabiston, deJonge, Solomon-Krakus, & Welsh, 2019).

Barbė, kaip matoma, išlieka svarbia vaikystės dalimi ne vienai kartai. Vis dėlto ne vienas autorius kritikuoja šias lėles dėl jų nesveiko plonumo ir išvaizda paremtų propaguojamų idealų (Rogers, 1999, cit. iš Nesbitt et al., 2019). Dittmar, Halliwell ir Ive (2006) atliktame tyrime atskleista, kad itin jaunų mergaičių (5,5 – 6,5 m.) kūno savivertė ir pasitenkinimas parodžius barbės nuotraukas savo kūno formomis sumažėjo iš karto, vis dėlto efektas ryškiausias 6,5 – 7,5 m. mergaitėms.

Vyresnėms nei šio amžiaus – jokių neigiamų padarinių itin plono kūno vaizdai nesukėlė. Tai skelbia, kad mergaitės apie 7 – 8 metus jau internalizuoja kas yra „tobulas“, idealus kūnas. Tokie skaudūs tyrimų rezultatai privertė Mattel kompaniją persvarstyti savo populiaraus, itin perkamo produkto vertę – jos kaina jaunos mergaitės ima suvokti plonumą kaip siekį, tikslą bei ima nemėgti savo kūno. Tai itin svarbu, mat statistiškai barbės smėlio laikrodžio figūrą turi mažiau nei 1 iš 1000 mergaičių (Zinn, 2003).

Nepasiekiami idealai labai aiškiai žaloja mergaites. Bandant keisti tokį negatyvų požiūrį į kūną, 2016 m. imtos kurti apkūnesnio sudėjimo barbės. Vis dėlto kaip rodo Harriger, Schaefer, Thompson ir Cao (2019) atliktas tyrimas, kur buvo apklaustos mergaitės nuo 3 iki 10 metų, apkūni barbė buvo apibūdinta kaip neturinti draugų, negraži ir pikta. Mergaitės dažniausiai atsakė, kad su apkūnesne barbe žaisti nenorėtų, o pasiteiravus kodėl, atsakymai siejosi su jos kūno dydžiu – vaikai ją matė kaip „storą“, „didelę“ ir „apkūnią“. Taigi matoma, kad mergaitės labiau mėgsta ir renkasi žaisti su „klasikine“ barbe, kas liūdina, nes barbės kūno formos nėra realistiškos. Nesbitt, deJonge, Welsh ir Sabiston (2017) nustatė, kad barbių figūros, su kuriomis mergaitės identifikuojasi neatitinka jų norimos figūros – apkūni Barbė buvo mergaičių labiausiai mėgstama, tačiau ne siekiama (angl. desirable). Priešingai, originali ir aukšta Barbės buvo mažiausiai mėgstamos, bet labiausiai siektinos.

Toks identifikacijos ir „tobulo“ kūno neatitikimas perša mintį, kad mergaitės turi įsivaizduojamą grožio etaloną, kuris visai neatitinka realybės. Tai be galo svarbu, nes toks požiūris į kūną gali reikštis valgymo pokyčiais. Kaip atskleidė Anschutz ir Engels (2010), mergaitės, žaidusios su vidutiniio sudėjimo lėle (ne barbe) valgė daugiau nei mergaitės, žaidusios su barbėmis. Valgymo sutrikimai – itin opi mūsų visuomenės problema: šių sutrikimų paplitimas nuo 2000 iki 2018 metų išaugo nuo 3.4% iki 7.8% (Galmiche, Déchelotte, Lambert, & Tavolacci, 2019). Taigi barbės keliami nerealistiški idealai išties daro įtaką vaikų savo kūno suvokimui. Ta įtaka, deja, žalojanti.

Matoma, kad kompanijos bandymai įvesti į rinką naujų kūno formų lėles sunkiai keičia mergaičių suvokimą, tad turime atrasti – ar tai įsišakniję lėlės idealų įsitikinimai, ar gilesnė visuomenės problema.

Parengė Dominyka Jagelaitė

Literatūra
1. Anschutz, D.J, & Engels, R.C.M.E. (2010). The Effects of Playing with Thin Dolls on Body Image and Food Intake in Young Girls. Sex Roles, 63(9), 621–630. https://doi.org/10.1007/s11199-010-9871-6
2. Dittmar, H., Halliwell, E., & Ive, S. (2006). Does Barbie make girls want to be thin? The effect of experimental exposure to images of dolls on the body image of 5- to 8-year-old girls. Developmental psychology, 42(2), 283–292. https://doi.org/10.1037/0012-1649.42.2.283
3. Galmiche, M., Déchelotte, P., Lambert, G., & Tavolacci, M. P. (2019). Prevalence of eating disorders over the 2000-2018 period: a systematic literature review. The American Journal of Clinical Nutrition, 109(5), 1402–1413. https://doi.org/10.1093/ajcn/nqy342
4. Harriger, J. A., Schaefer, L. M, Thompson, K. J, & Cao, L. (2019). You can buy a child a curvy Barbie doll, but you can’t make her like it: Young girls’ beliefs about Barbie dolls with diverse shapes and sizes. Body Image, 30(0), 107–113. https://doi.org/10.1016/j.bodyim.2019.06.005
5. Nesbitt, A., deJonge, M., Welsh, T. N., & Sabiston, C. M. (2017). How do you like me now? Body representation in young girls exploring the resonance effects of the new barbie dolls. Journal of Exercise, Movement, and Sport, 49(1).
6. Nesbitt, A., Sabiston, C. M., deJonge, M., Solomon-Krakus, S., & Welsh, T. N. (2019). Barbie’s new look: Exploring cognitive body representation among female children and adolescents. PloS One, 14(6), e0218315–e0218315. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0218315
7. Zinn, H. (2003). A people’s history of the United States (Teaching ed. rev. and updated., p. xiv). New York [N.Y.] ; London [Ky.]: The New Press.

Kviečiame užpildyti apklausą, skirtą psichologijos bakalauro darbui parašyti. Tyrinėjama psichologinės gerovės ir prasmės sąsajos, tad jei turite laisvas 10 min., kviečiame sudalyvauti ir prisidėti prie tyrimo. Ačiū! https://forms.gle/Bozc4MyGDtmpZp3YA 

Įvertinkite!
[Balsavo: 2 Vidurkis: 5]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.