Kur slypi paauglių narkotikų vartojimo priežastys?

Statistika rodo, kad kasmet didėja ir apsinuodijimų narkotinėmis medžiagomis skaičius. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NAKTD) duomenimis, narkotikų vartojimas tarp paauglių šalyje auga. Psichologai pataria tėvams kalbėtis su savo vaikais ir kartu ieškoti problemos sprendimo būdo. Tuo tarpu vaistininkai primena apie galimybę prevenciškai išsitirti, ar vaikas nevartoja narkotinių medžiagų, vaistinėje įsigijus atitinkamų testų.

Pasak NAKTD Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Elžbietos Motūzaitės, departamento atliekami tyrimai rodo, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijos tarp jaunimo yra prastėjančios.

„Departamento 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime kokius nors narkotikus vartojo 23,4 proc. 15-29 m. jaunimo, kai 2016 m. tokių buvo tik 19 proc. Kasmet auga ir nepilnamečių apsinuodijimų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis statitistika. Praėjusiais metais apsinuodijo 133 nepilnamečiai, 2021 m. užfiksuoti 96 atvejai“, – sako NAKTD atstovė.

Paaugliai išbando narkotikus dėl psichologinių problemų

Remiantis 2021 m. departamento atliktos apklausos duomenimis, dažniausiai jaunimo nurodytos narkotikų vartojimo priežastys buvo smalsumas ir noras atsipalaiduoti. Tuo tarpu psichologai pabrėžia, kad už narkotikų vartojimo dažniausiai slypi psichologinės bei emocinės problemos.

„Suaugusiesiems derėtų suprasti, kad vaikus gali kamuoti tos pačios problemos, kaip ir juos – nepritapimas, baimės, nerimas, skausmas. Dalis jaunų žmonių tiesiog ieško išeities iš blogos psichologinės būsenos ir pasirenka netinkamus, sveikatai žalingus būdus. Tėvai dažnai ignoruoja vaiko būsenas ir įsivaizduoja, kad jis turėtų būti savaime laimingas ir gebantis priimti tik teisingus sprendimus. Tačiau jei vaiko sprendimai būna klaidingi, tėvai ant jo tiesiog pyksta“, – sako „Anima psichologija“ centro įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.

Pasak psichologės, jaunimui yra labai svarbu būti išklausytam: išsipasakoti ir tikėtis, kad nebus pasmerkti ar nuteisti, žinoti, kad jiems nebus moralizuojama.

„Pykdami tik atstumiame vaikus, nes nesuprantame, kad jeigu jie pasirinko tą vartojimo kelią, tai jų viduje jau yra kažkas negerai. Jeigu jie nori tokiomis priemonėmis pritapti prie kitų, tai rodo, kad jų savivertė yra žema, nes kitaip, net ir nebūdami toje vartojančiųjų kompanijoje, jie vis tiek jaustųsi mylimi, reikalingi ir svarbūs kitiems žmonėms. Mano patarimas: užuot smerkę, suteikite paaugliui saugumo jausmą, išreiškite norą padėti, leiskite jaustis priimamu, būkite jo išmintingas vyresnis draugas, bet ne priešas. Pajutę tėvų ar artimųjų rūpestį, vaikai gali atrasti paskatą keisti savo elgesį ir spręsti turimas problemas“, – aiškino kognityvinės elgesio terapijos praktikė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Psichologė akcentuoja, jog paaugliai geba įvertinti tik trumpalaikį narkotinių medžiagų sukeliamą efektą, bet nesuvokia ilgalaikių tokio elgesio padarinių bei galimos priklausomybės rizikos.

„Darbe man dažnai tenka konsultuoti tokius paauglius. Kada bandai su jais kalbėtis ir aiškinti, kokios yra galimos narkotikų vartojimo pasekmės, vaikai tuo abejoja. Mano nuomone, šioje situacijoje labai pagelbėtų priklausomybę nuo narkotikų turėjusių žmonių pasidalinti išgyvenimai ir patirtys. Vaikams reikia konkrečių pavyzdžių, parodančių kokia katastrofiškai pražūtinga ir sveikatai, ir psichikai, ir apskritai gyvenimui yra priklausomybė nuo narkotikų“, – sako su problemiškais paaugliais dirbanti psichologė.

Auga narkotikų testų pardavimai

Pasak budinčios BENU vaistinės vedėjos Ingos Norkienės, viena pirmųjų pagalbų tėvams, siekiantiems išiaiškinti, ar jų vaikas vartoja narkotikus, yra atlikti testą. Ji primena, jog pastarųjų galima įsigyti tiek fizinėse vaistinėse, tiek perkant internetu.

„Žmonės dažnai nežino, kad vaistinėse turime net trijų rūšių testų, kurie leidžia aptikti narkotines medžiagas. Tai galima padaryti atliekant testą iš seilių, šlapimo mėginių bei nuo bet kokio paviršiaus fiksuojant narkotinių medžiagų pėdsaką. Tokie testai vidutiniškai nustato apie 10 ir daugiau narkotinių medžiagų“, – sako I. Norkienė.

Vaistininkės teigimu, palyginti su kitais vaistinėse esančiais testais, narkotikų nustatymo testų parduodama santykinai nedaug – vos keletą per savaitę, tačiau pastaraisiais mėnesiais šioje kategorijoje fiksuotas ženklus augimas. Pavyzdžiui, palyginus rugpjūtį su rugsėju matyti, jog narkotikų nustatymo testų pardavimai išaugo pusantro karto.

„Tarp daugiau nei pusšimčio įvairių sveikatos testų, kurių galima įsigyti vaistinėje, narkotikų nustatymo testas tikrai nėra pats populiariausias. Tokiu visais laikais buvo ir tebėra nėštumo nustatymo testas, kurį tik per pandemiją buvo aplenkęs COVID-19 antigenų testas. Vis dėlto, nors ir nedrąsiai, žmonės narkotikų testų įsigyja nuolat. Apskritai pirminės diagnostikos galimybės įvairiais vaistinėse prieinamais testais pastaraisiais metais yra labai išsiplėtusios“, – aiškino I. Norkienė.

Anot vaistininkės, gyventojai namų sąlygomis gali atlikti gripo, streptokoko, skydliaukės, skrandžio, vitamino D, Laimo ir kitų ligų nustatymo testus.

„Šie testai ne vienam pacientui buvo puiki pagalba aiškinantis negalavimų priežastis. Pavyzdžiui, buvo toks atvejis, kuomet žmogus apie savaitę turėjo sveikatos nusiskundimų ir konsultuojant vaistinėje įtarėme Laimo ligą: simptomai buvo panašūs, bet iki galo nebuvo aišku dėl ko jie kilo. Vaistinėje įsigytas ir namų sąlygomis atliktas Laimo ligos testas, kuris parodė, kad žmogus serga šia liga, inicijavo mūsų kliento vizitą pas gydytoją, kur vėliau buvo patvirtintinta pirminė diagnozė“, – pasakojo BENU budinčios vaistinės vedėja.