„Malonios“ frazės, už kurių slypi manipuliacija
Po bendravimo su manipuliatoriumi, dažnai jaučiamės išsekę, sudirgę ar netekę jėgų. Kartais tiesiog pradedame blogiau save vertinti, aplanko keistas neadekvatumo jausmas, tarsi būtume keistuoliai, ne tokie, „kaip visi normalūs žmonės“. Ir taip kiekvieną kartą.
Kartais manipuliatoriai elgiasi taip subtiliai, kad nežinant tai atrodo kaip rūpestingas, palaikantis elgesys. Tačiau iš tiesų jie subtiliai sumenkina jūsų jausmus bei suvokimą, griauna tikėjimą savimi. Neretai kažkur viduje jaučiame, kad „kažkas čia ne taip”, tačiau jų saldžiai malonus elgesys ir užmaskuotos frazės taip suvelia mintis ir jausmus, kad nesuprantame kas su mumis darosi.
Taigi patyrinėkime kokios iš pažiūros malonios frazės iš tiesų turi paslėptą potekstę.
„Tu pernelyg jautrus“ (Nėra čia ko verkti/pykti/pavydėti; Tu dramatizuoji; Iš musės darai dramblį)“
Žmogaus pavadinimas pernelyg jautriu subtiliai sumenkina jo jausmus ir patirtį. Tarsi problema yra jūsų suvokime, o ne manipuliatoriaus elgesyje. Vietoj to, kad bandytų suprasti kaip jo veiksmai ir žodžiai veikia jus, manipuliatorius ima kaltinti jūsų „neteisingus“ jausmus ir nukreipia dėmesį nuo pagrindinės temos. Kadangi iš esmės tai yra pasakymas, kad jūsų jausmai yra pernelyg stiprūs ar nepagrįsti, ilgainiui imate abejoti savo jausmais ir juos slopinti. Beje, dažnu atveju jie išvadina žmogų per jautriu ar apkaltina dramos sukėlimu net ir tuo atveju, kai jokios dramos nebuvo, tiesiog pašnekovas išsakė tai, kas jam nepatinka. Taip jis sukuria aplinką, kurioje elgtis ir kalbėti kaip nori, o bet koks grįžtamasis ryšys bus pavadintas perdėti jautrumu ar net drama.
Iš tiesų, emocinei sveikatai svarbu, kad jausmai būtų pripažinti, pasitikėjimas savo emocinėmis reakcijomis yra labai svarbus norint išlaikyti sveiką savigarbą.
„Kas tau čia dabar atsitiko?“, „Tu turbūt neišsimiegojai (nepavalgei, kankina PMS)“
Bandoma nuneigti paties manipuliatoriaus indėlis į santykius ir apsimestinai rūpestingai ieškoma galimų priežasčių, dėl kurių esą tu esi nepatenkintas. Vėlgi, čia nuvertinama tai, ką sakote ir bandomas nukreipti dėmesys akcentuojant jūsų potencialiai blogą savijautą, kuri, žinoma, niekaip negali būti dėl manipuliatoriaus kaltės.
„Kiti žmonės sako, kad čia viskas gerai (Niekas daugiau taip nemano, tik tu)”
Pasitelkiant šią frazę, bandoma normalizuoti dalykus, kurie yra nenormalūs. Gali būti, kad jokie žmonės taip net nesakė, tai tik manipuliatoriaus fantazija (ypač būkite skeptiški, jei neišduodama kas konkrečiai yra tie žmonės). „Kiti žmonės“ čia yra panaudojami tarsi priimtinumo ir normalumo etalonas. Taip jus priverčia galvoti, tarsi esate ne visai normalus, todėl yra grėsmė būti atstumtu, o kadangi jausti kitų atstūmimą yra labai skausminga, imate abejoti savo jausmais ir sprendimais. Lieka pasikliauti manipuliatoriaus požiūriu. Ilgainiui slopinate jausmus, nebepasitikite savo instinktais ir intuicija.
Žinokite, kad jūsų išgyvenimai yra teisingi ir pagrįsti, nepriklausomai nuo to, kaip kiti juos vertina ir kiek jums pritaria. Savo požiūrio priėmimas kaip svarbaus yra būtinas ugdyti pasitikėjimą savimi ir autonomiškumą.
„Aš tik pajuokavau. Ar tu neturi humoro jausmo?“
Net vaikai mokyklose mokomi, kad humoras ir patyčios nėra tas pats. Kuo jie skiriasi? Juokinga turi būti abiems. Jei tam, apie kurį juokelis buvo pasakytas nėra juokinga, tai yra patyčios. Manipuliatorius leidžia sau jus žeminti, tyčiotis, komentuoti, provokuoti, kritikuoti, pravardžiuoti ir išvengti už tai atsakomybės, nes jis, supraskite, tik pajuokavo. Ta prasme, jis nekaltas, čia (vėl) kaltas jūsų suvokimas.
Sveikuose santykiuose žmonės irgi juokauja. Tačiau juose stengiasi pažinti ir pajausti kito ribas, o už įskaudinimus ir nevykusius juokelius, atsiprašo ir įsidėmi, kad ši tema jums nejuokinga. Humoras turi sustiprinti ryšį, o ne kelti skausmą ir diskomfortą.
„Aš tik noriu padėti! (Aš tik labai jaudinuosi dėl tavęs; Aš gi rūpinuosi)“
Skamba labai gražiai. Tačiau dažniausiai po šiuo posakiu slypi poreikis kontroliuoti arba parodyti savo galią, norą kištis į jūsų sprendimus. Savo kišimąsi jie užmaskuoja geranoriškumu, tačiau toks „gerumas“ priverčia jus abejoti savo gebėjimu būti savarankišku bei pasirūpinti savimi ar savo vaikais. Maža to, verčia jaustis dėkingu manipuliatoriui ir ilgainiui labai pakenkia jūsų pasitikėjimui savimi. Todėl labai svarbu atskirti tikrą pagalbą nuo paslėptos kontrolės.
Sveiku atveju, kuomet žmogus iš tiesų nori padėti, jis ir padeda garsiai nerėkdamas kaip jis nori padėti ir visada gerbdamas mūsų ribas – tai reiškia, kad pasisiūlydamas, paklausdamas ar mums jo pagalbos apskritai reikia.
„Tu per daug galvoji“
Šiuo teiginiu jūsų teisėti rūpesčiai ar sunkumai yra nuvertinami kaip neverti dėmesio. Esą tai ne reali problema, o viso labo jūsų per daug intensyvaus mąstymo pasekmė. Manipuliatorius tokiu būdu stabdo produktyvias diskusijas, sumenkindamas jūsų kritinį mąstymą, gebėjimą apdoroti informaciją, matyti priežastis ir versdamas jus abejoti savo realybės suvokimu. Ilgainiui tai skatina savęs cenzūravimą, nes darosi baisu reikšti mintis, įžvalgas. Be to, tai dar vienas jo būdas nukreipti dėmesį nuo realios problemos į jus, kaip esą tos problemos priežastį.
„Tu juk žinai, kaip aš tave myliu“ (rūpinuosi, jaudinuosi)
Ši frazė dažnai gali būti naudojama kaip pasiteisinimas už netinkamą elgesį. Pasinaudodamas meilės pretekstu, manipuliatorius gali sumenkinti jūsų jausmus ar veiksmus. Tai būdas pasakyti: „Aš myliu, todėl mano bet koks, net ir bjaurus, elgesys turėtų būti toleruojamas.“ Bandoma pasakyti, kad turite paklusti, nutylėti ir jausti kaltę dėl savo nepasitenkinimo. Šioje vietoje meilė ar kitas gražus jausmas yra pateikiama kaip derybų korta, o ne tikras rūpestis.
Kuomet žmogus nuoširdžiai myli, būna akivaizdu iš jo veiksmų, o ne agresyvaus žodžių brukimo.
„O, tu pasirodo ir valgyti skaniai gaminti moki!“
Ir kiti komplimentai iš užnugario: „Tu tokia graži… viduje“, „Nesitikėjau, kad susitvarkysi su šia užduotimi. Sveikinu!“, „Šie auskarai labai gražūs; mano močiutei jie patiktų“, „Kaip šį kartą gražiai atrodai!“, „Oi, kaip norėčiau būti tokia atsipalaidavusi būdama netvarkoje, kaip tu“, „Kokie protingi tavo vaikai! Kažin iš ko tai paveldėjo?“
Visa tai iš pirmo žvilgsnio skamba kaip komplimentai, padėkojate, tačiau kažkodėl jūsų nenudžiugina. Iš tiesų jie priverčia jaustis nejaukiai ir galvoti „Ką ji/s tuo norėjo pasakyti?“. Tai yra tokia paslėptos formos subtili kritika, kuri skamba kaip komplimentas, nors iš tiesų yra nuvertinimas. Tiesą sakant, toks „komplimentas“ net nelabai verta padėkos.
„Maniau, kad esi stipresnis“
Frazė panaši į komplimentą iš užnugario, tačiau ji verta atskiro komentaro. Šia fraze stiprybė pateikiama kaip ginklas, o pažeidžiamumą siekiama sumenkinti. Tarsi tikrų emocijų ar rūpesčių reiškimas yra silpnumo ženklas, o stiprybė yra tylėjimas, kentėjimas ir bjauraus elgesio toleravimas. Keldamas abejones dėl jūsų stiprybės, manipuliatorius priverčia jus tylėti ar paklusti. Nes jaustis pažeidžiamu yra ir šiaip nemalonu, ir ypač sunku, kai tas pažeidžiamumas yra nuvertinamas. Tai yra subtilus draudimas jausti emocijas ir poreikius. Pasakymas, kad stiprybė prilygsta tylai, šį jūsų gebėjimą ir ilgainiui, tikėtina, slopinsite emocijas ir nekreipsite dėmesio į savo poreikius. Tačiau iš tikrųjų emocijų slopinimas yra tik fasado kūrimas. Tikroji stiprybė ir psichologinis atsparumas glūdi emocijų pažinime ir reiškime, išbuvime su jais, o ne jų slopinime. Pažeidžiamumo priėmimas yra stiprybės įrodymas, o ne silpnumas.
Parengė psichologė Asta Petrauskienė | Gyvenu lengviau