Nacionalinė autizmo konferencija

Balandžio 27–28 d. Gargžduose vyks Nacionalinė autizmo konferencija’26 – ketvirtus metus Lietuvoje organizuojamas renginys, tapęs svarbiausiu renginiu, skirtu autizmo temai švietime. Pagrindinį pranešimą skaitys tarptautiniu mastu žinomas Justin Price, Jungtinės Karalystės „Freemantles“ mokyklos vykdomasis direktorius. Jis kalbės apie santykių svarbą mokyklose, dirbant su autistiškais vaikais ir jų šeimomis, ir kodėl be pasitikėjimo neveikia jokios strategijos ar metodai. Šią dieną dalyvavimas galimas tiek gyvai, tiek nuotoliu, o antroji diena skirta tik gyvoms paskaitoms ir praktinėms dirbtuvėms.

Apie pagrindinį pranešimą

Kodėl pagrindiniu Nacionalinės autizmo konferencijos’26 pranešėju pasirinktas Justin Price, paaiškina Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil: „Tai bus jau trečias jo vizitas Lietuvoje, ir kiekvieną kartą salės būna pilnos, o dalyvių grįžtamasis ryšys – itin stiprus. Tai rodo, kad jo mintys labai rezonuoja mūsų specialistams. Bet svarbiausia yra ne tik pats pranešėjas, o tai, ką jis atneša.“

„J. Price atstovauja „Freemantles“ mokyklai – vietai, kur tai, apie ką dažnai kalbame teoriškai, yra realiai įgyvendinta praktikoje. Jo pranešimo ašis – priklausymo jausmas (angl. belonging) ir lygybė (angl. equity) bei tai, kaip šios vertybės atrodo kasdienėje mokyklos realybėje, dirbant su autistiškais vaikais. Tai nėra tik idėjos ar principai. Tai labai konkretūs sprendimai – nuo to, kaip kuriami santykiai, iki visos mokyklos lygmens pokyčių, kurie padeda vaikui jaustis priimtam, saugiam ir vertinamam. Ir būtent tai mums šiandien labai aktualu Lietuvoje“, – teigia K. Košel-Patil.

Savo pranešime J. Price kalbės apie tai, kad kai suaugusieji – mokytojai, pagalbos specialistai ir šeimos – veikia kartu, vaikai jaučiasi saugesni. O kai vaikai jaučiasi saugūs, jie tampa atviresni, labiau įsitraukia į mokymąsi ir pasiekia geresnių rezultatų. Pranešėjas taip pat akcentuos teisingumo principą: ne visiems reikia to paties, o įtrauktis prasideda tada, kai kiekvienas vaikas gauna tai, ko jam reikia. Jis parodys, kad strategijos ir metodai yra svarbūs, tačiau jie veikia tik tada, kai yra pasitikėjimas – vaikai ir šeimos turi pasitikėti juos palaikančiais žmonėmis, o mokyklų komandos gerai pažinti vaiką, kad galėtų pritaikyti savo veiksmus būtent jam.

Antroji diena: paskaitos ir dirbtuvės

„Į priklausymo jausmą, apie ką kalbės J. Price, galima žiūrėti iš skirtingų pusių. Juk priklausymas nėra vienas dalykas – tai ryšys su savimi, ryšys su vaiku, ryšys su vaiko tėvais, ryšys su klase ir visa mokyklos bendruomene. Todėl antros dienos dirbtuvės apima labai skirtingas, bet viena kitą papildančias temas: nuo juntamo saugumo kūrimo, geresnio autistiško žmogaus mąstymo supratimo iki komunikacijos ir kasdienių situacijų klasėje. Labai svarbi dalis – autistiškų suaugusiųjų patirtys. Dalyviai turės galimybę ne tik išgirsti jų istorijas, bet ir užduoti klausimus. Tai padeda pamatyti, kas iš tiesų veikia, o kas – ne, ir kas galėtų keisti vaikų patirtį mokykloje. Mums buvo svarbu, kad tai nebūtų tik įkvėpimas. Norėjome, kad žmogus po konferencijos galėtų išeiti su labai konkrečiu jausmu – rytoj aš pabandysiu kažką daryti kitaip“, – dalijasi K. Košel-Patil.

Antroji konferencijos diena bus skirta tik gyviems susitikimams ir praktiniam darbui. Keturias praktines dirbtuves ves „Freemantles“ komanda: mokyklų vadovė Tianna Webb pristatys, kaip ugdyti autistiškų mokinių socialinį supratimą pasitelkiant vizualines priemones ir Komiksų pokalbius; mokyklų vadovo pavaduotoja Nicole Mills kalbės apie autizmą paauglystėje ir kintančius jaunuolių socialinius, emocinius bei sensorinius poreikius; mokyklų vadovo pavaduotoja ir vaiko saugumo specialistė Helen Freeman kvies gilintis į pasitikėjimu grįstų santykių su šeimomis kūrimą; o išorinių paslaugų vadovė Anne-Marie Rose dalysis nuosekliomis, įrodymais grįstomis strategijomis, kaip užtikrinti paramą autistiškiems vaikams mokykloje visos dienos metu.

Lietuvos ekspertų pranešimai

Programą papildys ir Lietuvos ekspertų pranešimai bei dirbtuvės. Psichologė Vika Gridiajeva pristatys temą „Kai plaukiame skirtingai: kaip kalbėti su vaikais apie skirtumus?“ – apie kalbėjimąsi su vaikais taip, kad skirtumai taptų suprantami ir priimami. Ergoterapeutė Giedrė Sasnauskienė pristatys temą „Kai saugu būti savimi: autizmas, trauma ir aplinka, kurioje galima augti“ – apie saugios aplinkos reikšmę vaiko raidai ir gerovei. Taip pat programoje numatyti psichologės Indrės Muraškaitės ir specialiosios pedagogės, DIRFloortime® ekspertės Paulinos Kuraitienės pranešimai.
Atskira antrosios dienos dalis – gyvi atviri pokalbiai su autizmo ambasadoriais. Savo patirtimis dalinsis Gabija Angelė Paškevičiūtė, Povilas Staniulis ir Daiva Staniulė, pokalbį moderuos Kristina Radžvilaitė, LAA „Lietaus vaikai“ projektų koordinatorė. Autizmo ambasadoriai – skirtingi, besimokantys, dirbantys, savanoriaujantys ir keliaujantys žmonės – dalinsis savo ugdymosi, darbo ir gyvenimo patirtimis. Atviruose pokalbiuose bus kalbama apie iššūkius, lūkesčius ir apie tai, kaip rasti pusiausvyrą tarp aktyvaus dalyvavimo ir vidinės gerovės – tai erdvė pažinti autizmą per gyvas asmenines istorijas.

Arčiau regionų

„Šiemet pirmą kartą sąmoningai išėjome iš didžiųjų miestų ir konferenciją rengiame Gargžduose. Norėjosi ne tik kalbėti apie įtrauktį, bet ir ją realiai įgyvendinti – atvežti žinias arčiau regionų. Autistiški vaikai gyvena visoje Lietuvoje, kaip ir daug stiprių specialistų, kurie ne visada turi galimybę dalyvauti renginiuose Vilniuje ar Kaune“, – sako K. Košel-Patil.
Pasak K. Košel-Patil, džiugu, kad Klaipėdos rajonas ne tik priėmė, bet ir nuo pat pradžių palaikė: „Jautėme tikrą partnerystę ir norą, kad ši konferencija įvyktų būtent čia. Toks nuoširdus bendradarbiavimas mums rodo, kad Klaipėdos rajonui iš tiesų rūpi jų autistiški vaikai ir mokyklų komandos, kurios su jais dirba kasdien. Jautėme palaikymą ne tik iš savivaldybės – labai įsitraukė ir vietos bendruomenė. Vietos verslai reagavo labai atvirai ir geranoriškai, ieškodami būdų, kaip prisidėti prie konferencijos įgyvendinimo. Taip pat tai yra pirmi metai, kai prie konferencijos prisideda ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – matome tai kaip visai bendruomenei reikšmingą ženklą, kad įtrauktis valstybiniu lygmeniu išlieka svarbia kryptimi.“