Naujametiniai linkėjimai: kaip padėti jiems išsipildyti?

3 (1)

Štai jau ir gyvename naujaisiais metais. Kaip kasmet, taip ir šiemet, drauge su Naujųjų atėjimu netruko baigtis šventinis šurmulys, susijęs ir su mūsų pakilia nuotaika. Kad ir kaip stipriai, žmogau, laikytumeisi to malonaus jausmo įsitvėręs, euforinė nuotaika yra tik mūsų gyvenimo dienų malonus svečias, kuris anksčiau ar vėliau privalo vietą užleisti mums įprastai vidutinio intensyvumo nuotaikai.

Tiesa, toji šventiniam laikotarpiui pasibaigus, neretai grįžta pas mus dar ir pažemėjusi, tačiau čia gi nieko keisto: ką tik baigėsi tai, kas ilgai laukta, dovanos išpakuotos, su seniai matytais artimaisiais jau ir vėl atsisveikinta… Ir nors liko prisiminimai bei šventinę naktį išsakyti linkėjimai ir pasižadėjimai, neramus vidus tarsi kužda, kad ir šie malonias akimirkas primenantys dalykai vieną žvarbią dieną gali imti ir negrįžtamai sutrupėti.

Taip, naujametiniai linkėjimai, pažadai irgi blėsta, tačiau, džiugu, ne visada.  Jeigu į šventinį laikotarpį žvelgsime kaip į galimybę stabtelėti, peržvelgti savo gyvenimą, įvertinti, kiek jame esu laimingas, ir pasiryžti kažką jame keisti, tai šventėms pasibaigus ta pati iš pirmo žvilgsnio žvelgiant niūri pošventinė kasdienybė gali tapti puikiu sąjungininku imant ir darant kažką dėl sau pasilinkėtos laimės, meilės, pinigų, džiaugsmo.

Tie, kurie naujametinius pažadus ir linkėjimus ryžtasi „auginti“ per visus metus, metų pabaigoje, tikėtina, džiaugsis pastebimais pokyčiais. Svarbiausia, tinkamai viską suplanuoti, nes širdžiai mielesnio gyvenimo projektas turėtų būti rengiamas atsakingai ir apgalvotai.

Ekspromtu sugalvotos idėjos dažniausiai neturi savyje motyvacinio skatulio, beatodairiškai stumiančio tikslo link. Užsibrėžus, kokie norime būti šių metų pabaigoje, svarbu leisti sau apie tai galvoti, svajoti, leisti vaizdiniams nuplukdyti Jus į tą laiką, kuomet jau būsite realizavę savo pasižadėjimus ir išpildę kitų Jums tartus palinkėjimus. Kaip tada jausitės? Kas bus kitaip? Jei jaučiate, kad įsivaizduojami pasikeitimai kutena širdį, būtina žengti antrą žingsnį – pasiryžti to siekti.

Antrajame etape, kaip ir sekančiuose, ypatingas vaidmuo tenka valiai ir aiškiam žinojimui, tai ko gi aš išties noriu, ko sau linkiu, kokį pasižadėjimą vykdau? Sėkmės tikėtis galime tik tuo atveju, jeigu aiškiai žinosime, ko mes siekiame. Čia svarbu būti priekabiam kalbant pačiam su savimi ir aiškiai įsivardinti, ko konkrečiai aš noriu. Laimės, meilės, džiaugsmo pa(si)linkėjimai labai abstraktūs, todėl čia svarbu kamantinėti save tol, kol paaiškės, kas man asmeniškai yra laimė, kokios meilės sau linkiu, su kuo man susijusi namų šiluma, apie kokius pinigus svajoju, kokioms aplinkybėms esant aš džiaugčiausi.

Sekantis žingsnis, aiškiai susiplanuoti žingsnelius tikslui pasiekti. Dažniausiai mes puikiai žinome, ko norime, tačiau neskiriame laiko pagalvoti, kaip to pasiekti. Siekis praleisti kuo daugiau laiko su šeima gali likti neišpildytu, jeigu jau dabar nesuplanuosime konkrečių žingsnelių, kaip tą laiką su šeima galime sau pasidovanoti. Gal reiktų rečiau naudotis socialiniais tinklais? O gal kitaip planuoti buities darbų atlikimo laiką? Organizuoti savaitgalio išvykas? Nuo to, kokį variantą pasirinksime, priklausys ir mūsų tolimesnis veiksmų planas. Kaip ir, pavyzdžiui, linkint sau daugiau pinigų, svarbu pagalvoti, ar renkuosi įnirtingiau šiemet juos taupyti, ar ieškoti galimybių daugiau jų užsidirbti.

Rengiant veiksmų planą svarbu iš anksto apmąstyti ir kliūtis, kurios neišvengiamai sąmoningai ar pasąmoningai bandys kišti koją skubant tikslo link.  Dažniausiai moterys, pasiryžusios lieknėti, anksčiau ar vėliau susiduria su motyvacijos stoka tai daryti, žmonėms, pasirengusiems kasdien sportuoti, koją kiša nuovargio akimirkos, kuomet nusprendžiama, kad nieko tokio vieną vakarą atsipūsti gulint namuose ant kušetės. Jeigu iš anksto nusimatysime kliūtis, galimai pasitaikysiančias einant į tikslą, ir jeigu iš anksto žinosime, ką tokiomis silpnumo akimirkomis reikia daryti, padidinsime tikimybę tas silpnumo akimirkas „prašokti“ ir toliau sėkmingai judėti tikslo link.

Kitas svarbus dalykas tai, jog apie metų tikslus, jeigu linkime sau jų išsipildymo, turime galvoti nuolat. Negana to, mes reguliariai turėtume įvertinti, ar link savo tikslo einu tinkamu keliu ir mane tenkinančiu tempu. Jeigu ne, –  būtina kažką koreguoti. Jeigu einama tinkamu keliu ir negana to, jau matomi ir pirmieji trokštami pokyčiai, privalome tuo pasidžiaugti. Elgesį keisti nėra lengva, todėl net menkiausią jo pokytį turėtume įvertinti pozityviai: save pagirti, sau kažką pasidovanoti, savimi didžiuotis.

Tyrimai rodo, kad dažniau išpildomi tie naujametiniai pažadai, kurie yra užrašomi ir padedami matomoje vietoje. Gal tai ir banalu, tačiau, kaip rodo tyrimai, pakankamai efektyvu, ypač, jei kalbėsime apie moteris, kurių tikslas – po metų būti pastebimai sulieknėjusioms.

Aišku, siekiant tikslų ir realizuojant naujamečius pažadus, ne visada tai daryti bus paprasta: prasta savijauta, kasdienis nuovargis, banguojanti motyvacija ne kartą pristabdys skubant tikslo link. Šiuo atveju ypatingai svarbu būti sąjungininku pačiam su savimi ir silpnumo akimirkomis drąsinti save, o ne pykti ar savimi nusivilti. Tomis akimirkomis, kai, rodos, norėsis viską mesti, tedrąsina mintis, kad kasdieniai susigrūmimai su savimi yra lengvesni, nei tas atodūsis metų gale, jog, štai, deja, ir vėl nepadariau dėl savęs to, ko buvau vertas, ir ko linkėjau sau šių metų pradžioje.

Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė | psichologokabinetas.lt | facebook’e
Iliustracija: Petar Petkovski