Nebejaučiu šiltų jausmų lyg visi jie pasiliko buvusiam vaikinui

Young woman feeling pain and touching head --- Image by © pinkypills/Corbis

Foto © pinkypills/Corbis

Klausimas: Laba diena, pastaruosius metus nežinau, ką daryti. Viskas prasidėjo nuo to, kad suvokiau, jog nebegaliu jausti šiltų jausmų. Maždaug prieš metus išsiskyriau su vaikinu, kurį tikrai labai mylėjau, bet mūsų draugystė buvo išties keista ir nuolat juo nusivildavau. Mes pažįstami jau nuo 2010 metų, bet didelė problema mūsų akimis buvo atstumas (apie 130 km). Todėl ilgą laiką nebendraudavom, tuomet susitikdavom kokiame renginyje, susibėgdavom ir vėl nebebendraujam. Ir taip maždaug kas pusę metų, kas metus.

Ir kai ilgą laiką nebendravom iš niekur nieko sulaukiau jo žinutės, kad jis myli mane, kad nori tik manęs ir kad daugiau tokios kaip aš niekur gyvenime neberas. Na, pilnai juo nepasitikėjau, bet stengiausi ir jau kai beveik juo pilnai pasitikėjau jis man pasakė, kad geriau skiriamės, nes sunku per atstumą bendrauti, jam reikia manęs šalia, bet kažkodėl man tai pasirodė tik kaip pasiteisinimas. Ir jis sakė, kad draugausim, kai studijuosim, o tai jau kitąmet, bet aš juo netikiu, o giliai viduje vis tiek yra ta viltis.

Visą laiką jaučiu jo trūkumą, nors žinau ir suvokiu, kad manęs jis nėra vertas, todėl noriu atsikratyti to prisirišimo ir lyg jo laukimo, kad vėl netikėtai susisieks, nes neįsivaizduoju kaip su tuo susidoroti. Tiek daug gerų vaikinų teko atstumti per šį laiką vien tik dėl to, kad aš jiems nieko nejaučiu, nors norėčiau. Jaučiuosi lyg visos emocijos yra pasilikusios tik jam, o daugiau niekam negaliu jų skirti. Kaip tai pakeisti?

Pagarbiai, Skirmantė (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Skirmante, skaitant Tavo žodžius atrodo lyg Tavo gebėjimas pamilti būtų įkalintas. Panašu, kad gyveni supančiota savo vilties sulaukti buvusio vaikino grįžtant. Suprantu, jog gali jaustis tarsi gyvenimas sustojo ir tai išties bauginantis patyrimas.

Santykiai per atstumą neretai porai yra nemenkas iššūkis, reikalaujantis daugiau pastangų palaikyti ryšį negu gyvenant netoliese ar kartu. Dažnai prireikia ir daugiau pasitikėjimo partneriu, kad jis nepamiršo, nes turime ribotas galimybes rodyti vienas kitam dėmesį. Nors jų yra nemažai ir nuotolinių, kaip kad skambučiai telefonu ar internetu, susirašinėjimas žinutėmis, elektroniniai bei popieriniai laiškai, fizinių ar elektroninių mielų smulkių dovanų siuntimas.

Kartu galiu suprasti ir bendravimo retkarčiais grožį – tai lyg nuolatinė santykių pradžia, susipažinimo svaigulys, netikėtumų žavesys. Išties kerintis patyrimas. Vis tik logiška ir tai, kad tokio bendravimo metu laukimas tampa itin stiprus. Mes taip jau mokomės – tada, kai apdovanojimą gauname protarpiais, nevienodu dažnumu, išmokimas tampa pats stipriausias, intensyvesnis netgi už didelius apdovanojimus, kuriuos galime numatyti iš anksto. Šiuo principu pagrįsti visi azartiniai lošimai. Turbūt apie tai, kaip jie dažnam žmogui skatina norą dar daugiau lošti plėstis nebūtina.

Vis tik man susidaro įspūdis, kad Tavo aprašomuose santykiuose didesnė jų dalis vyko ne Jums bendraujant vienam su kitu gyvai ar nuotoliniu būdu, o kiekvieno iš Jūsų vidiniuose išgyvenimuose, kai galvodavote vienas apie kitą. Suprantama, kad mąstydami galime susikurti tokį kito žmogaus paveikslą, kokį tik norime. Juo labiau, juk dažnai svajojame apie tai, ko mums norisi. Kai turime nedaug progų pasitikrinti, kiek tie norai gali būti įgyvendinti, tuomet mūsų svajos gali stipriai nutolti tuo realių galimybių. Nesakau, kad svajojimas yra nereikalingas dalykas. Atvirkščiai, svajos padeda atsipalaiduoti, nusiteikti teigiamiau, atjauti jėgas ir tikėjimą, tačiau kai jos turi mažai realaus pagrindo, netrunka tapti iliuzijomis ar kitomis saviapgaulės formomis.

Galiu suprasti ir Tavo nustebimą bei nepasitikėjimą gavus vaikino meilės prisipažinimą žinute. Man taip pat sunku suprasti, ką vaikinas įsimylėjo – tikrąją Tave, ar tai, kokį Tavęs vaizdinį susikūrė savo viduje. Tikiu, jog tai gali būti skausminga mintis išgirsti, bet aš svarstau ir apie Tave, kiek Tu turėjai galimybių iš tiesų pažinti ir pasirinkti mylėti šį vaikiną su visais jo trūkumais, o kiek tai daugiau buvo netikėtų susitikimų kurstomas įsimylėjimas ar svajonės apie artimą ryšį? Galiu sutikti ir su vaikino pasakymu, jog “daugiau tokios kaip Tu niekur gyvenime neberas” – tu unikalus žmogus, bet kartu panašu ir jo fantazijų produktas, tad kasdieniame gyvenime toks žmogus gal ir nelabai egzistuoja. Mano akimis, realybėje egzistuojame kaip riboti sutvėrimai – turintys savo galias ir sunkumus, dėl šių ribų esantys kryptingi ir nepakartojami, gebantys pažinti vienas kitą, tartis ir siekti priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra. O tokiam santykiui manau yra būtinos sąlygos nurimti, atsiskleisti ir susitikti visokeriopai – matyti, girdėti, jausti šalia, liesti, galiausiai užuosti vienam kitą ir sužinoti bei išsakyti nuoširdžią, nepagražintą tiesą.

Kai sakai, jog nieko nejauti dabar sutinkamiems vaikinams, man sunku tuo patikėti. Juk visi esame gyvi sutvėrimai ir reaguojame į kitus žmones simpatija arba antipatija. Pastebiu, jog ir Tu vaikinus vadini gerais, iš ko suprantu, jog jie Tau kažkuo patiko. Gal tik ši simpatija nėra tiek stipri kaip jausmai buvusiam vaikinui, nes kasdienybėje matai žmones visokeriopus – jie turi tiek Tau patinkančių, tiek ne tokių mielų savybių. Žinoma, toks bendravimas galbūt nėra tiek svaiginantis, kaip netikėti susitikimai, tačiau yra didesnė tikimybė atsipalaiduoti ir leisti sau giliau pažinus kitą žmogų suprasti, kiek Tau su juo pakeliui.

Tikiu, kad mes esame ne tik jausmingos ar mąstančios būtybės, bet ir gebančios pasirinkti ir prisiimti atsakomybę už tai. Tad noriu paskatinti Tave atsižvelgti į savo norus, vertybes ir nutarti, kam dabar jautiesi labiau pasiryžusi – laukti šio vaikino iki kitų metų ar pradėti naujus santykius su kitu Tau simpatišku vaikinu. Neabejoju, abu pasirinkimai reikalaus nemažai kantrybės, jos Tau ir linkiu.

Psichologė Jolanta Latakienė
www.krizesiveikimas.lt
latakiene.jolanta@gmail.com
+370 659 73549

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *