Nebemoku džiaugtis gyvenimu, ne gyvenu, o tik egzistuoju

6 Responses

  1. Kotryna parašė:

    Sveiki, perskaičiau moters laišką ir psichologės komentarą ir norėčiau išreikšti savo nuomonę. Visi išsakyti patarimai tikrai naudingi, tačiau kas, o jei artimieji patys gyvena savo pasaulyje ir jau nebemoka suprasti artimojo ir tu žinai, kad jie tiesiog negali tau padėti. Kartais papasakodamas artimiausiems savo bėdas, gali te išgirsti: „stenkis labiau, šypsokis..” arba „man ir taip buvo, kai man buvo sunku.”. Žinot, tokie pasakymai jau nebepadeda. Aš puikiai suprantu, kaip nelengva yra gyventi kasdien pozityviai, kai tavo praeitis nuolatos persekioja ir artimieji nepastebi, kad tau yra „sunku”. Tokiu atveju, aš patarčiau būtinai susirasti žmogų, kuris iš širdies gelmių supras ir patars, vaikščioti į kažkokius jogos ar kitus dvasinius užsiėmimus, būtinai kalbėtis apie tai ir su vyru, galbūt ir kreiptis pas psichoterapeutą. 100 proc veikia, išbandyta! Sėkmės ir stiprybės gyvenime !

  2. Ausra parašė:

    suaugevaikai.com/2016/03/niekada-anksciau-12-zingsniu-programu.html?m=1

    Noriu parekomenduoti, Suaugusiu alkoholiku vaiku susirinkimus ir sveikimo progmama, cia renkasi zmones su Tomis paciomis problemomis Kaip jus rasote, eina dvylikos zingsniu programa ir tikrai issilaisvina is situ bedu !
    Jei nerasite savo mieste susirinkimo, tau vyksta susirinkimai skype:) puslapi rasit visus kontaktus!sekmes jums

  3. Roma parašė:

    Laba diena ,

    Esu moteris 52 metu nusivylusi gyvenimu .Man labai tinka straipsnis negyvenu o egziztuoju ,dar mane drebina drebuliai beveik kiekviena diena ,rasau beveik vergdama nebezinau jau ka daryt .

  4. Vesta parašė:

    Laisko autores isgyvenimai man primena manuosius, kadangi augau seimoje, kur tevas isgerinejo, o mama visa namu ukio nasta buvo prisiemusi sau.Ji atgreze savo demesi i mus vaikus, ir visuometr pabrezdavo kad dirba, gyvena, stengiasi tik del musu. Tevas buvo uzribyje. Is pradziu nekenteme tevo, nes viskas atrode taip. Veliau, kai pajutau nora issilaisvinti is sitos kancios (kaltes jausmo), visus dalykus pamaciau visai kitoje sviesoje. Jis pats kentejo. Del to, kad jo nekenteme, del to, kad buvo silpnas ir t.t. Tuo tarpu mama pasirinko aukos pozicija – ji nedare jokiu veiksmu, kad issiskirti su juo, pakeisti savo gyvenima, nes gyveno „del musu”.
    Visa sita supainiota schema priverte mane dometis visomis problemomis ir as taip pat skaiciau „Suaugusiu alkoholiku vaikus”. Taciau ta knyga vare mane i dar didesne depresija. As vel grizdavau i prisiminimus, vel kildavo negatyvios emocijos ir t.t. Zodziu, pradejau rimta psichologini darba su savimi, nes aiskiai supratau, kad mama ir tevas pasirinko taip, kaip Jiems atrode geriausia, bet ne man. Todel pasidalinsiu tuo, kas man realiai padejo, tik pokyciai vyko gana letai.
    – Israsydavau ant lapo popieriaus visas mintis, kurios kildavo sunkiausiais momentais. Nesvarbu ka, tiesiog rasydavau. Po to mesdavau lauk, arba sudegindavau.
    -Ismokau geru atsipalaidavimo pratimu. Galima daug surasti youtube, pagal paieska. Jie nuima itampa, grazina i momenta.
    – Atleidimas tevui ir mamai yra labai svarbu. Greiciau net ne atleidimas, o visu negatyviu emociju paleidimas. Sis procesas man uztruko ilgai, bet as labai norejau paleisti visa tai. Man labiausiai padejo pasidavimas savo skausmui, o ne eilini karta ieskojimas – kas cia del to kaltas – tai veda tik i dar didesni skausma.
    -Neteisti, nevertinti ir nesmerkti. Sunku, jei yra neisgijes skausmas. Bet tai Didziausia dovana sau,kai isausta tokia diena – kai leidi buti kitiems tokiais, kokie jie yra. Tada sirdi aplanko issvajota ramybe.

    Tai toks mano kelias savigydos link. Einu juo, ir kasdien pradedu patirti vis daugiau dziaugsmo. Nuosirdziai linkiu Stiprybes Jums ir atrasti savaji kelia i dziaugsma :)

  5. Saulė parašė:

    Man kilo toks įspūdis, kad laiško autorė yra panaši į savo tėvą. Kai jo nebeliko, išsiryškino vidinė agresija pas pačią autorę… Įsivaizduoju, kiek pykčio turėjo prisikaupti, juk jis visą laiką buvo užslopintas. Galbūt vertėtų pasigilinti į agresijos priežastis ir apskritai, kas tai yra. Kažkur skaičiau apie agresoriaus ir aukos žaidimą ir keitimąsi vaidmenimis. Gerai pagalvojus, taip ir yra – juk auka visada pilna pykčio, kuris, atsiradus palankioms aplinkybėms, pavirsta atvira agresiją prieš kitą žmogų.

  6. Zuzu parašė:

    Labas.

    Ryskus susitapatinimas su aplinka ir aplinkiniais zmonemis:mama,sese,tevu ir tt.Del to seka visiskas fiziskas ir emocinis issekimas.
    Kalbu is patirties:) o ka daryt? Susivokt aplinkoje.Zinoma tam reikia laiko.
    Nenugyvensit gyvenimo,nei uz mama,nei uz sese ar kazka kita.O to ir nereikia.Suvokit,kad mama yra atskiras zmogus.Ji pasirinko savo gyvenima,tevas savo.Negalim ju,nei mokint,nei teist uz savo vaikyste ir isgyvenimus.Tai atskiri zmones su atskirom galvom ant peciu.Mama suauges zmogus.Ji pati atsakinga uz save.Jus esate atsakinga tik uz SAVE . Toliau seka seima.Tai savimi ir turit rupintis.Paleiskit viska.Nukirskit tuos emocinius rysius su visais kas traukia is jusu energija.Priimkit tai,kaip praeita gyvenimo pamoka,kuri jus ismoke buti stipresne.Nustokit noret kontroliuoti kitu gyvenima.Jus galit kontroliuot tik savo.Tiesiog nuvaziavus i miska viena isrekit tas visas emocijas is vidaus.Isrekit ta susitapatinima su aplinkiniais.Ta perdeta atsakomybes ,rupescio jausma kitais.
    Jus turit rupintis savimi.Myleti save.Ir jokiu budu netapti gyvenimo auka.
    O mama ir sese pacios turi rupintis savimi ir ismokti save myleti.Leiskit joms pacioms tobuleti ir kurti savo gyvenima,kad ir koki jos bekurs.Leiskit joms klyst,taip kaip gal ir pati kartais klystat.Juk tai zmogiska!.Tai ju gyvenimo kelias,o jusu visai kitas.Dabar norit nueiti ir nugyventi gyvenimus viena pati uz visus.Kas jus visiskai sekina ir jus pamirstat save.Zinoma,tai gali but ir vaikystes trauma,o gal atsinesta pamoka ismokt save mylet.Nepriisimkit kitu zmoniu gyvenimu,nuoskaudu ir bedu sau.Ar jums to reikia? Tikrai ne.
    Zinokit kita syki ir bomzas yra nusipelnes buti bomzu,ir nera jo ko gailet:)
    Jokiu budu nesakau,kad jums reikia dabar atleisti tevui ir motinai uz patirtas blogas emocijas.Ne.Jums nereikia,nei atleisti,nei pamirsti,nei pykti ar dar ko.Tiesiog paleiskit viska i isore.Kaip naturalu jusu raidos vystymasi.Taip reikejo.Taip buvo.Viskas.Toliau ziurim ir kuriam savo ateiti,savo dabartines seimos ateiti.Nauja diena.Naujas gyvenimo etapas.Labas rytas!!!!:)
    Nepakeisim mes pasaulio.O jo ir nereikia keisti! Zinokit viskas vyksta taip-kaip turi vykti.Priimkit tai,kaip naturaliu ivykiu eiga Ir kurkit savo sviesesni rytoju.
    Linkiu sekmes!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *