Netipiški požymiai, kuriais gali pasireikšti depresija

0 (0)

© Erica Shires/Corbis

Pasaulyje vis daugiau nustatoma depresijos atvejų. Tai susiję su šiuolaikinio gyvenimo ritmu, intensyviu darbu. Kai bendrovės atsiduria ant ekonominio išliko ribos, natūralu, kad didinamas krūvis darbuotojams ir dalis jų neišlaiko. Depresiją gali paskatinti taip pat nesutarimai šeimoje, bendravimo sunkumai. Ilgainiui tai sukelia depresijos protrūkį, o Lietuvoje depresija pavojingiausia – vienišiems vidutinio amžiaus vyrams, gyvenantiems kaime.

„Iš savižudybių statistikos matome, kad didžiausia bėda Lietuvoje – vidutinio amžiaus vyrai, gyvenantys kaime ir neturintys darbo.

Tokie asmenys ne tik dažniau serga depresija, jie taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. Depresija sergantiems vyrams būna ypač sunku padėti. Tokiam tikslui turėtų būti skiriami specifiniai pagalbos būdai“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius psichiatras Arūnas Germanavičius.

Ilgai negydant depresijos, gali išsivystyti psichozės simptomų, tai – depresinio pobūdžio kliedesiai bei vadinamosios kūno haliucinacijos, pavyzdžiui, žmogui atrodo, kad jo kūnas nyksta, stoja širdis, nebeveikia plaučiai, kepenys, kad jis miršta, todėl atsisako maisto, taip pat gydymo.

Kai kuriais atvejais žmogų gali kamuoti depresijos kliedesiai, kurių turinys – kaltė. Pavyzdžiui, žmogus kaltina save dėl nebūtų dalykų, net įsivaizduoja, kad dėl jo kaltės – sužlugs visa įmonė, kad jis padarė lemtingą klaidą, nors ji nebuvo esminė.

– Labai nedaug žinome apie netipišką depresiją, kai užklumpa dirglumas ir aktyvumas. Kam tai labiau būdinga? – pasiteiravau profesoriaus A. Germanavičiaus.

– Pyktis, dirglumas ir negebėjimas kontroliuoti impulsų – taip pat ženklas, kad užklupo depresija. Manoma, netipiška depresija dažniau pasireiškia paaugliams ir vyrams, kai kuriais atvejais ši psichikos liga būna nulemta genetiškai.

Atipinėms depresijoms būdinga tai, kad žmogus nesiskundžia sumažėjusiu energijos kiekiu, priešingai, sergantys depresija vyrai gali kasdien eiti į darbą, bet jų produktyvumas būna menkas. Jie tampa labai impulsyvūs, dirglūs, greitai reiškia savo nepasitenkinimą. Jiems pasidaro sunku bendrauti su vaikais.

Depresija sergantys vyrai gali taip pat neatsargiai vairuoti, sukelti pavojų sau ir kitiems. Jie linkę piktnaudžiauti alkoholiu, nes tai padeda mažinti dirglumą. Iš pradžių alkoholis slopina, net pagerina miegą, tačiau ilgainiui alkoholio vartojimas tik pagilina depresiją.

– Ar depresija yra susijusi su metų laikų kaita? Ką galima pasakyti apie sezoninę depresiją?

– Pastaruoju metu kilo diskusijų, ar tokia liga egzistuoja. Atlikus Niujorke didelę sezoninės depresijos apklausą, paaiškėjo, kad šio miesto gyventojai skundžiasi tuo, kad žiemą turi mažiau energijos. Tai susiję su padidėjusiu darbo krūviu, finansinėmis ataskaitomis, kurios ruošiamos artėjant žiemai.

Anksčiau toks nuotaikų svyravimas buvo vadinamas sezonine depresija, tačiau dabar dėl to kyla abejonių. Spėjama, kad iš visų depresijos formų sezoninė depresija sudaro kur kas mažesnę dalį nei buvo manyta.

– O ką sako padidėjęs potraukis saldumynais, padidėjęs apetitas ir padidėjęs kūno svoris?

– Prie šių požymių pridurčiau dar padidėjusį seksualumą, nejaučiant jokio pasitenkinimo. Visa tai būdinga atipinei depresijai. Šią ligą galima taip pat įtarti, jei būna padidėjęs mieguistumas. Tuo tarpu klasikinei depresijai būdingi sutrikimai, kai būna sunku užmigti ar labai anksti prabundama.

Sergantis atipine depresija žmogus gali miegoti per parą ilgiau nei 14 valandų.

Tokiu atveju pirmoji pagalba – reguliuoti žmogaus dienotvarkę, nes paskyrus antidepresantų dažnai nebūna didelio efekto. Kasdienis užimtumas, žmogaus aktyvinimas, psichoterapija – šie metodai padeda tada, kai patyręs stresą jis puola į neviltį, kai elgesys tampa vengiamojo pobūdžio. Pavyzdžiui, įvykus konfliktiniam pokalbiui žmogus eina atsigulti į lovą arba saujomis ryja saldumynus.

Jei pavyksta išsiaiškinti su pacientu, kas paskatina tokį neadekvatų elgesį, galima keisti įpročius ir reagavimo į konfliktus būdą. Tokia elgesio terapija taip pat skatina sveikimą.

– Jei ilgą laiką moteris būna prislėgta, kai kas galvoja, kad jai šiaip nepasisekė gyvenime, kad tai nėra liga. Kas būdinga moterų depresijai? Kada reikia atkreipti dėmesį, kad tai liga, o ne būsena, susidariusi dėl nepalankių aplinkybių? 

– Moterims būdingas nuotaikų svyravimas. Kur kas pavojingesnis signalas, kai kiekviena diena pasidaro tokia, kokia buvo prieš tai, kai nebelieka emocinio gyvumo, nes tokiu atveju galima įtarti pirmąją depresijos pakopą.

Liūdesys, verksmingumas, kai ašaros ima riedėti be aiškios priežasties, energijos sumažėjimas – visa tai taip pat gali būti susiję su depresija, būdinga moterims.

– Kaip įmanoma padėti, susirgus depresija?

– Ilgą laiką depresija nebuvo įtraukta į sąrašą ligų, kuriai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tik darbo grupės dėka, kuri buvo sudaryta tuometinio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, per kelerius metus pavyko sukurti psichosocialinės reabilitacijos aprašymą.

Dabar sulaukėme laimingos dienos, kai psichosocialinė reabilitacija bus finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Tai nėra alternatyva medikamentiniam gydymui, nes sunkia depresija sergantys žmonės negali išsiversti be vaistų. Tačiau pagalba sergantiems lengvesnėmis depresijos formomis turėtų būti ne tik medikamentinė.

Psichoterapija, psichologinis konsultavimas, socialinė pagalba, sprendžiant įvairias konfliktines situacijas, padėtų greičiau atgauti įgūdžius ir išsiversti be kitų pagalbos.

Tyrimai rodo, kad socialinės intervencijos metodai padeda užtikrinti vaistų vartojimą. Yra žinoma, kad net pusė ligonių, sergančių įvairiomis psichikos ligomis, nutraukia vaistų vartojimą dėl nepageidaujamo šalutinio poveikio.

Psichosocialinė reabilitacija padeda mažinti ekonominę žalą, susijusią su depresija, taip pat greičiau integruotis į darbo rinką.

Nėra tikslios statistikos, kiek žmonių Lietuvoje serga depresija. Remiantis Europos Sąjungos tyrimais, yra nustatyta, kad depresija – didžiausia našta Rytų Europoje iš visų Europos regionų.

Šio reiškinio priežastis – didelis skaičius žmonių, gydytų dėl depresijos, didelis savižudybių rodiklis, taip pat menkas psichosocialinės reabilitacijos paslaugų prieinamumas.

Mūsų tikslas – didinti pagalbos galimybę žmonėms, sergantiems įvairiomis depresijos formomis. Taip pat sumažinti įvairių komplikacijų skaičių, susijusį su psichikos ligomis.

Tyrimai rodo, kad 20-25 proc. šalies gyventojų bent kartą savo gyvenime patyrė kokį nors depresijos epizodą.

Dėl depresijos žmogus gali jaustis nedarbingas, mieguistas, apatiškas. Jį gali taip pat užvaldyti nerimas, pesimizmas. Taip pat gali būti slaptosios depresijos formos, kurios susijusios su įvairiais fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, galvos skausmu, sumažėjusiu apetitu, virškinimo sutrikimais, lėtiniu nuovargiu.

Atliekant įvairius tyrimus, tokiais atvejais dažnai nepavyksta aptikti organinių pokyčių, nes jų priežastis yra psichologinės kilmės.

Danutė Jonušienė / lrytas.lt