Nekaip negaliu užmegzti normalių, artimų santykių

Iliustracija: Free-Photos / Pixabay

Nekaip negaliu užmegzti normalių, artimų santykių. Esu bendraujanti, įdomi asmenybė, daug domiuosi viskuo ir skaitau, o prie to sportuoju, palaikau atletišką kūno sudėjimą ir kaip atitinku kažkokius visuomenės standartus. Pradžioje viskas atrodo gražiai, susirašinėjame, bendraujame, susitinkame, flirtuojame vienas su kitu, bet kai tik žengiu žingsnį į priekį tai arba iškart būnu nusiųstas į „draugų zoną”, arba mergina pradeda manęs vengti.

Svarbiausia yra tai, kad iki manęs jos ilgesnį laiką buvo arba be vaikino, arba turėjo sudėtingus santykius. Man atsiradus atrodo jos gauna tą palaikymą ir išsvajota bendravimą be konfliktų, tiesiog viskas gražu ir kai jau mane „atkabina” tai iškart po manęs jos suranda kita vaikina su kuriuo viskas gerai ir kuria santykius. Klausimas, kodėl tai vyksta pastoviai su manimi? Aišku sulaukiu komplimentų ir padėkos, bet kaip draugas nuo ko man ne šilčiau. Jaučiuosi kaip antrarūše šiukšlė, kuria visi pastoviai išmeta.

Marius (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Romualda Rimašiūtė-Knabikienė

Sveikas, Mariau,

Ačiū už laišką. Skaitau ir suprantu, kad esi pasimetęs: neaišku, ką darai „ne taip“ santykiuose, kad jie taptų ilgalaikiais, artimais ir kaip tu rašai „normaliais“. Iš tikrųjų, atsakymą sunku rasti, aprašai pasekmes, kurios nutinka santykiams pasibaigus, tačiau neaišku, kas nutinka su radus „tinkamą“ merginą. Žinai, santykių pradžia yra svarbus etapas – mes renkamės žmogų gana intuityviai ir emociniai dalykai labai svarbūs, pvz., mūsų ankstesnės patirtys (kalbu ne tik apie tai, kokius santykius turėjai iki tol, tačiau ir tuos, kokius turėjo tarkim tavo tėvai, tavo stebėti santykiai ankstyvame amžiuje). O kodėl renkiesi merginas, kurios „ilgą laiką buvo be vaikino, arba turėjo sudėtingus santykius“? Kuo jos tau patrauklios? Ką tavyje pažadina? Galbūt norą jas gelbėti, globoti, saugoti..? Apie tokius santykius rašoma E. Berne knygoje „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“, rekomenduoju perskaityti, galbūt atrasi ir daugiau atsakymų, kaip elgtis tokiose situacijose. Nes panašu, kad tikiesi vieno, gauni ką kitką ir lieki nusivylęs, pasimetęs. Kartais iš klientų vyrų girdžiu, kad kyla klausimų dėl vyriškumo: kaip jis atsiskleidžia santykiuose? Nebloga knyga yra apie tai „Geležinis Džonas“.

Iš laiško suprantu, kad jausmais sunkūs, rašai, kad jautiesi „kaip antrarūšė šiukšlė, kurią visi pastoviai išmeta“, galbūt verta pasikalbėti su psichologu? Drąsos keisti pačiam, o ne judėti taip pat, nes iš laiško suprantu, kad su santykiais „pakliuvai“ į uždarą ratą, sukiesi jame, bet nežinai, kaip išeiti. Kartais keli susitikimai padeda suprasti sunkumus taip, kad juos galima būtų keisti toliau savarankiškai ir užtikrintai tuo, ką darai.

Kitiems skaitantiems atsakymą į šį laišką ir turintiems klausimų dėl santykių, kuie nėra tokie, kokių norėtųsi, rekomenduoju dar kelias knygas: R. Norwood „Moterys, kurios myli per stipriai“, E. Lerner „Pykčio šokis“, E. Fromm „Meilės menas“.

Mylėkite ir būkite mylimi.

Psichologė Romualda Rimašiūtė-Knabikienė | Sveikasprotas.lt