Nemėgstu bendrauti, paplepėjimai man yra didelė vidinė kančia
5 (1)

3 Responses

  1. x parašė:

    atrodo,kad šios moters išgyvenimai yra mano išgyvenimai,nesikartosiu per daug,bet irgi dirbu tarp žmonių,sudarau lengvai bendraujančio,linksmo žmogaus įspūdį ir darbe man gera,bet kai išeinu iš jo trokštu tik vienatvės ir būti su savimi,neįdomūs man jokie plepėjimai,jokie susibūrimai,švenčių šventimai,o geriausia jaučiuosi viena,man patinka būti su savimi,apmastyti dienos įvykius,tvarkytis vienai ir bet koks svečių ar giminių apsilankymas mane išbalansuoja,nuvargina ir man reikia nemažai laiko atsigauti,kad vėl tapčiau tokia,kokia buvau,o iš tikrųjų nematau tame problemos,priimu save tokią,kokia esu ir stengiuosi vengti susibūrimų,juk visi mes esame skirtingi.

  2. Anonimas parašė:

    O GAL TAI NEDIDELIS AUTIZMO SAVYBIŲPROCENTĖLIS / jUK KIEKVIENAS ,PATS SVEIKIAUSIAS PSICHIŠKAI ŽMOGUS TURI DAUGIAU AR MAŽIAU AUTIZMUI PRISKIRIAMŲ ELGESIO BRUOŽŲ, IR TAI YRA NORMALU./ Tiesiog artimoje aplinkoje turiu du žmones, kurių vienas dirba nedideliame kolektyve/ be klientų, kuriems reikia įtikti/, kitas jau 10m pensijoje, bet bendrauja su kiek įmanoma mažiau, o geriausia kai aplink esantys žmonės / artimi/ TYLI NORS IR DVI PARAS IŠEILĖS,

  3. Milda parašė:

    Rekomenduočiau paskaityti knygą Tyla. Introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.