Nepasitikiu vyrais: kaip perlipti per save ir užmiršti visas nuoskaudas?

Klausimas: Vaikystėje šeima buvo susidūrusi su alkoholio problema. Tėvas mėgo išgerti, mėgsta ir dabar. Žinoma, mama išsiskyrė, tačiau baimė išgėrusiems žmonėms liko. Jeigu šalia nebūna jokio kito blaivaus žmogaus, tik išgėrę – panika. Taip pat tėvo gėrimas daug įtakos davė nepasitikėjimui vyrais. Turėjau draugą, tačiau negalėjau jam nei atsiverti, nei normaliai pasitikėti. Nors jis mane ir mylėjo, bet pati negalėjau atsakyti tuo pačiu. Kol bendravimas buvo be jokių įsipareigojimų- viskas buvo gerai, tačiau kuomet reikėjo pereiti prie rimtesnių santykių- tragedija. Pradedu dažnai peikti save, vengti kito žmogaus. Iš vyriškosios giminės sugebu pasitikėti tik broliu. Kaip reiktų bandyti perlipti per save ir užmiršti visas nuoskaudas? Bandžiau rašyti laišką, kuriame išliečiau mintis ir emocijas, bet nepadėjo. Būtų įdomu išgirsti specialisto nuomonę.

Ačiū už atsakymą.
Olimpija (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Jurga Gužauskienė:

Laba diena, Olimpija,

Vaikai augantys šeimoje, kur nors vienas asmenų turi sunkumų dėl alkoholio vartojimo, dažniausiai užauga socialiai gerai adaptuoti, tačiau jų asmeniniai santykiai būna gana sudėtingi, emocijų/jausmų reguliacija sutrikusi.

Nors iš Jūsų laiško sunku suprasti kiek daug tėvas gėrė ir koks buvo jo elgesys, tačiau nesileidžiant į dideles detales nesunku suprasti, kad alkoholikas šeimoje sutrikdo visą šeimos pusiausvyrą, ne tik kasdienės rutinos ir darbų pasiskirstymo ribose, bet ir giliai emociniame lygmenyje palikdamas gilius randus, kurie sunkiai gyja ir dėl kurių ateityje taip pat tampa sunku kurti savo paties asmeninius ryšius. Tad nenuostabu, kad Jums sunku kurti santykius ir juos palaikyti, nes intrapsichiniame lygmenyje jaučiate didelį vidinį konfliktą, tarp noro suartėti ir baimės suartėjimą patirti, nes santykiai yra sritis, kuri sunkiai yra kontroliuojama ir prognozuojama, be to vyro vaizdas Jūsų pasąmonėje yra likęs kaip partnerio, kuriuo pasitikėti negalima.

Kitas svarbus aspektas ką Jums reikia suprasti yra tai, kad Jūs patyrėte dvigubą paliktumo jausmą: pirmą kartą Jūs buvote palikta emociniame lygmenyje, Jums pačiai reikėjo tvarkytis su emociniais sunkumais kurie kilo gyvenant disfunkcinėje šeimoje, antrą kartą – kuomet vyko skyrybos. Tad nenuostabu kad pyktis, nerimas, nusivylimas, siekis kontroliuoti, konfliktų vengimas, negalėjimas atsipalaiduoti, žemas savęs vertinimas, realybės neigimas, sunkumai intymioje sferoje yra dažni Jūsų palydovai.

Nuoskaudų užmiršti negalima, o ir nereikia. Svarbu negyventi praeityje, bet labiau orientuotis į ateitį, nes tai, ką mes paprastai vadiname pabaiga, tėra pradžia, o tam, kad pabaigą pasiektume, pirmiausia turime pažinti pradžią. Taigi, pabaiga visuomet yra ten, kur viskas prasideda.

Taip pat jeigu manote, kad Jūsų savijauta Jums trukdo kasdienėje veikloje, darbuose, labai rekomenduočiau kreiptis pagalbos pas specialistus, kurie tikrai žinos kaip Jums padėti.

Jurga Gužauskienė | guzauskiene.lt
Psichologė – psichoterapeutė
Iliustracija: Allef Vinicius