Nesavanaudiška tarnystė

Iliustracija: Eddie Stigson / Unsplash

Kartą chasidizmo pradininkas Baal Šem Tovas išsiruošė į piligriminę kelionę. Artėjant Velykoms susigriebė, jog visai neturi pinigų šventės sutikimo reikmėms įsigyti. Nugirdęs apie jo nepatogumus, vienas turtingas pirklys davė jam padorią sumą, tinkamai Didžiąją Velykų savaitę pasitikti.

Išminčius žinojo, kad dosnusis žmogus buvo bevaikis ir pažadėjo jam, kad metų bėgyje jo žmona pagimdys.

Tik turčius išėjo, iš Dangaus pasigirdo Balsas:
— Ar tu žinai, kad to pirklio žmona nevaisinga? Tavo pažadas privertė Dievą pakeisti natūralią įvykių eigą. Dėl to tu netenki savo vietos Būsimame Gyvenime.

Vietoje to, kad nusimintų, netekęs dangiškos dovanos, išminčius ėmė džiūgauti ir šokti.

— Ačiū tau!, — sušuko jis kreipdamasis į Dievą. — Iki šiol vis nedavė ramybės mintis, kad mano tarnystė sutepta atpildo laukimu. Dabar gi aš galiu tarnauti tau visa širdimi, nebegalvodamas apie atlygį, nes Būsimasis Gyvenimas man užvertas!