Niekaip neišeina atsipeikėti, atrodo, jog visada būnu mieguista ar apsvaigusi

Klausimas: Laba diena.
Pastaruoju metu mane kankina viena problema: realybės suvokimas. Niekaip neišeina atsipeikėti, atrodo, jog visada būnu mieguista ar apsvaigusi, nors neturiu žalingų įpročių bei visuomet išsimiegu. Beveik visada jaučiuosi kažkaip keistai, lyg būčiau kažkur kitur, arba manyje būtų kitas žmogus. Labai liūdna, nes tai man trukdo džiaugtis gyvenimu, o kartais iš tiesų nesuvokiu ką darau. Be to, laikas man bėga per daug greitai, nemoku pajausti momentų, bijau „pramiegoti” gražiausias savo gyvenimo dienas.
Ačiū už atsakymą iš anksto.
Silvija (vardas pakeistas)

Atsakymas: Laba diena, Silvija. Pasidalinsiu mintimis, kurios kilo perskaičius Tavo laišką.
Visų pirma, noriu pažymėti, kad pateikei nedaug informacijos apie save. Įdomu, kaip jau seniai taip jautiesi? Taip pat ką dar pastebėjai savyje ne taip, kaip seniau? Kokios mintys, jausmai lydi šį išgyvenimą? Ar yra kokių nors fizinių, kūniškų pasikeitimų? Ir dar – ar nebuvo paskutiniu metu Tavo gyvenime sunkių, skausmingų išgyvenimų, kokia nuotaika vyrauja? Priežastys gali būti arba psichologinės, arba fiziologinės. Jeigu jos fiziologinės, derėtų pasitarti su medikais. Kitu atveju taip pat privalu sau padėti – patyrinėti ir įvardyti galimas psichologines šios būsenos priežastis.

Psichologijoje tyrinėjamas laiko suvokimo reiškinys. Jis aiškinamas trimis skirtingomis laiko orientacijomis: orientacija į praeitį, dabartį ir ateitį. Siūlau paklausti savęs, kuri iš šių orientacijų vyrauja Tavo laiko suvokime? Iš laiško panašu, kad orientacija į dabartį Tavyje nėra vyraujanti. Galbūt Tu esi mintimis užstrigus praeityje, arba daug minčių telki ateities perspektyvoje? Jeigu taip, derėtų tas mintis nuodugniai patyrinėti. Užsienyje ir Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, orientacija į dabartį yra, buitiškai tariant, „sveikiausia“ orientacija. Gebėjimas susitelkti į dabartį tuo pačiu momentu integruojant praeities patyrimą ir ateities planus yra psichologiškai sveiko žmogaus įgūdis.

Galima pasitelkti kūrybiškumą, gali pabandyti atlikti pratimą. Susirask Tau patogią, jaukią erdvę, kurioje būtum viena ir Tavęs nieks neblaškytų. Užsiimk veikla, kuri Tau padėtų maloniai nugrimzti į save. Tai gali būti daug kas: tapymas, mandalos piešimas, siuvinėjimas, mezgimas, poezijos ar prozos, dienoraščio rašymas ir pan. Svarbiausia, kad tai būtų Tau kūrybiškas procesas, kuriam pasibaigus išgyventum malonų dabarties „užliejimą“. Tai būsena, kai pabuvęs savastyje žmogus pajunta vidinį džiaugsmą, kad grįžo į aplinkinę tikrovę, dažniausiai su pasitenkinimu, naujomis jėgomis ir labai aiškia sąmone.

Linkiu ir toliau stebėti save.

psichologė Raimonda Bugarauskaitė
raimonda.bugarauskaite@gmail.com
Vilnius